Peršalimui jautriausi vaikai: kokias klaidas dažnas darome juos gydant?

Šaltajam metų sezonui įsibėgėjus, o už lango siaučiant dar ir gana permainingiems orams, peršalimas ir virusai pradeda pulti vis stipriau. Kol kas, panašu, ligos itin puola mažuosius. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, antrą gruodžio savaitę Lietuvoje į ligonines dėl gripo pateko 39 asmenys, iš jų – tik trys suaugę, o likusieji – vaikai iki 17 metų. Aštuoni iš jų – vaikai iki 2 m. amžiaus. Vaistinių tinklo „Eurovaistinės“ specialistai pastebi, kad ir per Kalėdų šventes į vaistines kreipėsi itin daug peršalusių, karščiuojančių vaikų tėvelių. Pasak vaistininkų, tėvelius dažnai gąsdina galimos peršalimo ar gripo komplikacijos, tačiau neretai savo pačių nuožiūra pasirinkti gydymo metodai būna ne visai teisingi ir net pavojingi.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova įspėja, kad, susirgus vaikui, negalima duoti bet kokių po ranka esančių suaugusiųjų vaistų. Vaikams itin svarbi vaisto dozė, kuri parenkama individualiai pagal amžių bei kūno svorį, juntamus simptomus.

„Susirgus jaunesniems nei 2 metų vaikams, visada reikėtų kreiptis į gydytoją. Specifinių vaistų tokio amžiaus vaikams nėra, tad saugiausias kelias – kad būtent gydytojas, apžiūrėjęs mažylį, paskirtų jam tinkamą vaistą, jo dozę ir nurodytų gydymo trukmę“, – sako vaistininkė.

Pirmieji simptomai

Pasak R. Molotkovos, gydant bet kokią ligą, svarbu ne tik malšinti simptomus, bet atrasti ir išgydyti priežastį. O kai kuriais atvejais, malšinant simptomus net ir persistengiama. Pagrindiniai peršalimo ir gripo simptomai – sloga, kosulys ir pakilusi kūno temperatūra. Sloga dažniausiai pasirodo pirmoji. Tokiu atveju, ir mažesniems, ir didesniems vaikams patariama 3-4 kartus per dieną plauti nosytę jūros vandeniu. „Gydydami slogą nepiktnaudžiaukite kraujagysles siaurinančiais lašais. Ilgai vartojami šie vaistai gali pažeisti suaugusiojo nosies gleivinę, o vaikui juos reikėtų lašinti dar atsargiau“, – sako vaistininkė.

Norint palengvinti kosulį, naudinga mirkyti kojas šiltame vandenyje su garstyčių milteliais arba druska. Taip pat gelbsti inhaliatorius – jam galima naudoti net paprastą mineralinį vandenį, eterinius aliejus ar druskos tirpalus. Tačiau svarbu ir leisti išsikosėti, nes kosėjimas yra organizmo ginklas, padedantis atsikratyti su gleivėmis pasišalinančių virusų. „Kosulį paprastai lydi gerklės skausmas. Vyresni vaikai jau gali skalauti gerklę, o šioms procedūroms tinka vaistažolių, pavyzdžiui, medetkų, šalavijų arba ramunėlių, nuovirai. Jie ne tik dezinfekuoja, bet ir išplauna uždegimo sukėlėjus“, – pataria „Eurovaistinės“ specialistė.

Stebėti temperatūrą

Patarimas nepersistengti aktualus ir kalbant apie karščiavimą. Pasak R. Molotkovos, jei vyresnio vaiko kūno temperatūra pakilusi, tačiau ji neviršija 38,5 laipsnių, nereikėtų pulti slopinti karščio medikamentais.

„Aukšta temperatūra yra pavojinga kūdikiams, o štai vyresnio vaiko karščiavimą slopinti reikėtų tuomet, jei ji pasiekia 38,5 – 39 laipsnius. Karščiavimas yra organizmo savigyna, būdas nugalėti ligos sukėlėjus, tad „numušant“ tik šiek tiek padidėjusią temperatūrą, atveriamas kelias ligos sukėlėjams toliau veikti“, – bene dažniausiai pasitaikančią tėvelių klaidą pažymi vaistininkė.

O bene pavojingiausia klaida – netinkamas vaistų, ypač antibiotikų vartojimas. „Antibiotikai nenaikina peršalimą sukeliančių virusų, jie padeda kovoti tik su bakterijomis. Kartais gydytojai skiria antibiotikus gripu ar peršalimo liga sergančiam vaikui, bet tik tuomet, kai prie virusinės infekcijos prisijungia dar ir bakterinė. Norint išsiaiškinti ligos sukėlėjus, reikia atlikti kraujo tyrimą“, – sako vaisininkė ir priduria, kad tokio lygio vaistų vaikams savo nuožiūra negalima duoti, o jei juos paskiria gydytojas, svarbu laikytis nurodymų ir suvartoti visą paskirtą vaistų kursą.

Pavojaus signalai

R. Molotkova išskiria, kad vaikams pavojingiausia yra aukštesnė nei 38,5 laipsnių ir žemesnė nei 36 laipsnių temperatūra. Jei vaiko temperatūra siekia 37,1 – 37,9 laipsnius, tačiau ji nekrinta ilgiau nei tris dienas, tai gali būti lėtinės infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimo ženklas. Visais atvejais, mažiesiems karščiuojant, labai svarbu pasirūpinti, kad netrūktų skysčių. 1 kg kūno svorio reikia suvartoti ne mažiau kaip 30 ml skysčio per parą.

Patys mažiausi yra jautresni, tad jiems peršalus ar karščiuojant visada geriau kreiptis į specialistus. Ypač svarbu skubiai pagalbos kreiptis jei įprastus simptomus papildo ir daugiau nerimą keliančių ženklų.

„Jeigu nė metų nesulaukęs vaikas ėmė sunkiai kvėpuoti, prakaituoja, neteko apetito, pakito mažylio odos spalva, būtina kreiptis į gydytojus. Nuolat matuokite temperatūrą, stebėkite, ar vaiko neberia, ar normaliai tuštinasi, ar nepasikeitė elgesys: tapo pernelyg įsiaudrinęs arba atvirkščiai – apatiškas, ilgiau negu įprastai miega“, – pavojingus ženklus įvardija vaistininkė.

Kalėdos aktyviai: 5 idėjos, kaip praleisti šventes, pakilus nuo vaišių stalo

Kalėdos šiais metais numatomos kaip niekad žiemiškos – su lengvu šaltuku ir puriu sniego patalu. Tad užsisėdėti prie šventinio stalo tikrai nereikėtų. Kuo daugiau laiko leidžiame prieš vaišių, tuo paskui labiau pergyvename dėl papildomų šventinių kilogramų. Nuo tokio galvos skausmo gelbėja sveikos gyvensenos treneris Alanas Dzeranovas, siūlantis 5 idėjas, kaip praleisti laiką, pakilus nuo vaišėmis nukrauto stalo.

Idėja nr.  1– ekskursija, o gal orientacinės varžybos?

Jei per šventes liekate mieste, o dar geriau – lankotės pas gimines kitame mieste, šventinis laikotarpis, kai niekur nereikia skubėti, gali būti puiki proga su savo ar kitu miestu susipažinti artimiau. Susiplanuokite maršrutą ir norimas apžiūrėti architektūrines miesto vietas, kurioms paprastą dieną nerandate laiko. Bus įdomiau, jei paieškosite vietų, kurios nėra pagrindiniai turistų lankomi objektai. Pasidomėkite prieš tai savo miesto istorija – ir įdomesnį maršrutą susiplanuosite, ir iš kitur atvažiavusiems artimiesiems dovanosite nepakartojamų įspūdžių.

Išradingiausieji gali surengti ir improvizuotas orientacines varžybas, kurių metu ne tik apžiūrėsite įdomius architektūrinius pastatus, bet ir sudeginsite visas kalorijas, gautas prie stalo.

„Pats rinkčiausi orientacines varžybas po žymiausias Vilniaus ar bet kurio kito miesto vietas. Tereikia paruošti kelis pasirinkto maršruto žemėlapius, sugalvoti užduotis prie konkrečių objektų. Pavyzdžiui, pasiekus Katedros aikštę, sušokti šokį ir nufilmuoti jį, aplankius Trijų Kryžių Kalną, nulipdyti sniego senį ir įsiamžinti su juo, o pasiekus Rotušės aikštę, pasidaryti asmenukę prie eglutės“, – idėjomis dalinasi „Audimo“ ambasadorius.

Aktyviai judėti storai prisirengus nėra patogu. Kartais vien tai atgraso nuo noro eiti į lauką. Tad dar iki švenčių atsikratykite stereotipo, kad žiemą šilta tik storai prisirengus. Rinkitės merino vilnos drabužius, kurie bus ploni, tačiau labai šilti. O kad šaltukas nesikandžiotų, apatinius drabužius sluoksniuokite – pora plonų merino vilnos sluoksnių nevaržys judesių, bet kartu ir neleis sušalti.

Idėja nr.  2– kvėpavimo pratimai

Kvėpavimo pratimai skirti pripildyti organizmą deguonies, kartu ir energijos, kurios gali labai trūkti, apsunkus nuo šventinių vaišių. Pratimus geriausia atlikti lauke, tačiau nebėkite iškart pavalgę, maistui reikia laiko susivirškinti.

„Įkvėpkite maksimaliai, kiek leidžia jūsų plaučiai, o iškvėpkite be pastangų, natūraliai. Tokius pratimus darykite po 2 pakartojimus 20-30 kartų. Tai padės jums pasikrauti energijos ir aprūpinti ląsteles deguonimi. Nesijaudinkite, jeigu šiek tiek suksis galva ar dilgčios pirštų galiukai, visa tai dėl didesnio deguonies kiekio“, – moko A. Dzeranovas ir prideda, kad, pasikrovus energijos, belieka pasileisti rogutėmis nuo kalniuko.

Idėja nr.  3 – pasivaikščiojimas gryname ore

Švenčių metu daugelis mūsų palieka miestus ir keliauja šventes minėti į užmiesčius, kur gyvena mūsų tėvai ar seneliai, o tai ideali vieta pasivaikščiojimams.

„Po kiekvieno pavalgymo stenkitės atsistoti nuo stalo ir nueiti bent 700 metrų, idealiausia, į gryną orą išeikite ilgesniam laikui. Vėsus ir gaivus oras pripildys plaučius deguonies, taip padidės ir energijos kiekis, kuris nukrenta maistui užpildžius skrandį, nes organizmas susikoncentruoja į maisto viršinimą ir visą energiją nukreipia ten. Žinoma, ilgesniems pasivaikščiojimams labai svarbu pasirinkti tinkamą aprangą. Kadangi per šventes žadamas labai žiemiškas oras, geriausiai tiktų natūraliais pūkais ir pluksnomis užpildytas paltas, turintis neperšlampamą ir vėjo neperpučiamą viršutinį sluoksnį. Nesušalti ir komfortiškai jaustis padės ir termo drabužiai, kurie neleis suprakaituoti ir perkaisti, pasirinkus intensyvesnį pasivaikščiojimą“, – pataria „Audimo“ ambasadorius.

Idėja nr.  4– stalo žaidimai

Pavalgę ir pasidaliję naujienomis, susiskirstykite komandomis ir pažaiskite stalo žaidimus, tačiau rinkitės tokius, kurie turėtų dinamines užduotis, pavyzdžiui, „ALIAS“ ar įvairios šarados. Jų metu jums teks ne tik pasijuokti, bet ir pajudėti bei atlikti tam tikrus fizinius pratimus. 

„Neribokite savęs, žaisdami stalo žaidimus: jeigu žaidimas skirtas sėdėjimui, pakeiskite taisykles, kurios priverstų pajudėti tiek vaikus, tiek vyresnius“, – pataria A. Dzeranovas.

Idėja nr.  5 – fotosesija sniege

Mūsų gyvenimuose karaliaujant socialiniams tinklams, nė vienos šventės neapsieina be nuotraukų. Tad sujunkite dvi veiklas – fotosesiją ir aktyvų laisvalaikį. Ir smagiai praleisite laiką, ir turėsite sočiai medžiagos socialiniams tinklams. 

„Pakvieskite artimuosius į smagią fotosesiją sniege. Tegu ji būna aktyvi ir pripildyta juoko: įsiamžinkite sniego mūšio akimirką, pasigaminkite originalias sniegroges, lipdykite linksmiausią sniego senį – ribų jūsų fantazijai nėra. Jos metu ir pajudėsite, ir vienas kitą pakilnosite ar sniegu pasimėtysite. Paskui darykite geriausios ar originaliausios nuotraukos rinkimus. Galbūt taip gims ir graži jūsų šeimos šventinė tradicija“, – šypsosi sveikos gyvensenos treneris, primindamas, kad ir tokiai fotosesija ypač svarbu pasirūpinti tinkama apranga. 

„Linksmybėms sniege labiausiai tiktų slidinėjimui skirta apranga, kuri itin gerai apsaugo nuo drėgmės, todėl net ilgiau pasivartę pusnyse jausitės šiltai ir patogiai. Žinoma, nepamirškite žaismingos kalėdinės kepurės ir šaliko. Eglučių motyvais margintos spalvingos kepurės ir šalikai gali tapti puikiu jūsų įamžintų akimirkų akcentu“.

6 patarimai, kaip išvengti nelaimingų nutikimų žiemą

Žiemos metu tiesiog beeinant gatve gali užklupti netikėtumai, kurių pasekmės – nebūtinai linksmos. Slidi kelio danga ir šaligatviai, kabantys varvekliai, tamsa ir kiti žiemai iš paskos atkeliaujantys reiškiniai gali sukelti nemažai rūpesčių ir traumų. Visgi, aplenkti nemalonumus ne taip ir sunku – svarbu būti akyliems ir atsargiems bei laikytis kelių paprastų taisyklių.

„PZU Lietuva gyvybės draudimo“ duomenys patvirtina tendenciją, kad žiemą nelaimės žmones užklumpa dažniau nei įprastai.

„Šaltuoju metų laikotarpiu nelaimingų nutikimų pasitaiko daugiau negu vasarą. Tai reiškia, kad žmonėms reikėtų elgtis atsargiau nei įprastai ir nepamiršti esminių taisyklių, kurios padės išvengti nemalonių netikėtumų ir traumų šventiniu laikotarpiu“, – teigia „PZU“ Produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė.

1. Vietoje sportbačių rinkitės žieminius batus guminiais padais

Galimybė išvengti paslydimo ir susižeidimų labai priklauso nuo avalynės. Dažnai paaugliai mėgsta net žiemą avėti sportbačius ar kitus madingo stiliaus batus, skirtus kitiems metų laikams. Tačiau reikėtų avėti batus su geru guminiu protektoriumi, pagamintus specialiai žiemai. Ypač slidūs būna nauji batai, tad specialistai pataria jų padus patrinti į šiurkštų paviršių, kad sukibimas su slidžiais šaligatviais būtų didesnis.

2. Nežiūrėkite į mobiliojo ekraną ir išsiimkite ausines

Nors ant šaligatvio dažnai jaučiamės saugūs, žiemos mėnesiais tai nebūtinai yra tiesa. Transporto priemonės daug lengviau praranda kontrolę važiuodamos slidžiais keliais, dažnai užslysdamos ir ant sankryžų ar šaligatvių. Nepamirškite stebėti eismo, apsižvalgykite prieš žengdami į gatvę. Neikite į gatvę priešais atvažiuojantį automobilį, tikėdamiesi, kad jus praleis – prieš kirsdami gatvę palaukite, kol automobilis visiškai sustos. Taip pat eidami per perėją nesinaudokite mobiliuoju telefonu ir nesiklausykite muzikos per ausines – tai ne tik blaško dėmesį, bet ir yra draudžiama nuo š. m. lapkričio 1 dienos.

3. Prieš eidami per pusnis, paieškokite ledo

Jei nesate tikri, ar konkreti vieta nepadengta ledu, prieš pradėdami ja eiti, atsargiai patikrinkite bato galu. Sniegas gali paslėpti ledą – paslydus ant jo galima rimtai susižaloti, įskaitant ir smegenų sutrenkimus, nugaros sužalojimus bei galūnių lūžius. Jei po pusnimis ledo nėra – jomis eiti bus saugiau, nei lygesniu paviršiumi.

4. Rankų nelaikykite kišenėse ir dėvėkite pirštines

Jei jūsų rankos yra kišenėse – didesnė tikimybė, kad paslydę smarkiau susižalosite. Laisvos rankos leis lengviau išlaikyti balansą ir apsisaugoti, jei krisite. Leisdami laiką lauke dėvėkite storas pirštines, kad griuvimo atveju apsaugotumėte ir delnus. Taip pat naudokitės turėklais ir kitomis atramomis.

5. Dėvėkite ryškius drabužius

Žiemą tuo laiku, kai dažniausiai būnate lauke – ryte ir vakare – būna tamsu. Būkite matomi vairuotojams dieną ir naktį dėvėdami ryškius, šviesą atspindinčius drabužius ar atšvaitus. Juos įsisekite į savo striukę ar kuprinę, užsidėkite ant rankos ir kojos iš tos pusės, kuri yra arčiau važiuojamosios kelio dalies. Tai ypač svarbu naktį, esant prastam apšvietimui ar nepalankiam orui. Stenkitės laikytis gerai apšviestų vietų, ypač kirsdami gatvę. Jei įmanoma, su vairuotojais palaikykite akių kontaktą, kad būtumėte tikri, jog jie jus mato.

6. Venkite alkoholio

Amerikos automobilių asociacijos duomenimis, beveik pusė visų eismo nelaimių, dėl kurių žūsta pėstieji, yra susijusios su alkoholio vartojimu. Tačiau, net 35 proc. tokių nelaimių įvyksta dėl išgėrusio pėsčiojo kaltės. Alkoholis trukdo priimti sprendimus, sulėtina refleksus net jei jūs einate pėsčiomis, o ne važiuojate. O šventiniu laikotarpiu vykstantys dažnesni pasisėdėjimai ir ofiso vakarėliai tampa padažnėjusio alkoholio vartojimo priežastimi. 

„Dažnai žmonės numoja ranka ir tikisi, kad nelaimės juos aplenks. Visgi lengviau yra pasiruošti, negu vėliau dorotis su pasekmėmis. Tinkamas pasiruošimas gali padėti išvengti žiemos rūpesčių ir jaustis saugiai“, – teigia „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ atstovė.

„Ačiū už kartu nuverstus kalnus“, − sako Birutė Ruzgienė

Šiandien Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vyks tradicinis metų pabaigos renginys − Padėkos vakaras, į kurį rinksis bibliotekos filialų darbuotojai. Visi apžiūrės naująjį Vaikų ir jaunimo skyrių, išklausys direktorės Birutės Ruzgienės metinį pranešimą, pabendraus besiklausydami muzikos. Į biblioteką atvyks savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus vyr. specialistė Gražina Lamanauskienė. Šis renginys yra ir direktorės B. Ruzgienės atsisveikinimo renginys prieš išeinant užtarnauto poilsio.

Gruodžio 31 dieną savo 17 metų kadenciją baigia ir užtarnauto poilsio išeina Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Birutė Ruzgienė, bibliotekininkė-bibliografė.

Baigusi studijas Vilniaus universitete, praktinę veiklą 1976 m. pradėjusi nuo bibliotekininkės pareigų Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar Aleksandro Stulginskio universiteto) bibliotekoje, B. Ruzgienė ją tęsė Lietuvos žemdirbystės institute. Per 25 darbo šioje bibliotekoje metus ji praėjo visus bibliotekinio darbo procesus ir visas pareigybes.

Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktore, laimėjusi konkursą, dirba nuo 2001 m. spalio 1 dienos. 2004 metais pirmą kartą buvo įvertinta „Metų šviesos“ nominacija, o per visą 17 metų darbo šiose pareigose laikotarpį gavo 11 padėkų už įvairią projektinę, vadybinę, visuomeninę veiklą.

„Išeidama užtarnauto poilsio džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad mums pavyko įgyvendinti visus programos, su kuria prieš 17 metų atėjau į Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorės pareigas, tikslus bei uždavinius. Kad visose 40 VB tinklo bibliotekų yra viešos interneto prieigos, internetas, Wi-Fi, žaislotekos. Kad visos 40 bibliotekų dirba Lietuvos integralioje bibliotekų informacijos sistemoje (LIBIS). Kad visose rekonstruotose pagrindinės bibliotekos patalpose įdiegta RFID savitarnos, naudotojų automatinio informavimo, bibliotekos procesų automatizavimo ir spaudinių apsaugos sistema, integruota į LIBIS VB posistemę. Kad ši sistema 2019 m. bus įdiegta ir abiejuose miesto filialuose. Kad jau šiemet pradėtas įgyvendinti 3 metus truksiantis projektas „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ toliau ties tinklo bibliotekose įgyvendintų projektų praskintą kelią išmanios visuomenės link.

Džiaugiuosi, kad šiemet, atidarius Vaikų ir jaunimo skyrių, baigtas pagrindinės bibliotekos pastatų rekonstrukcijos ir plėtros projektas. Kad dabar vietos ir veiklos bibliotekoje užteks visiems: ir dideliems ir mažiems.

Išeinu kiek pavargusi, bet laiminga, nes daugybė žmonių, su kuriais ir nuvertėme tuos kalnus, ne tik labai gerai atliko savo darbą, bet ir įdėjo daug širdies į tai, ką darėme. Dėkoju Kėdainių rajono savivaldybei, visiems, visiems. Išeinu rami, nes biblioteką palieku profesionaliems,  kompetentingiems kolegoms“, − sakė Birutė Ruzgienė. 

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, 69559

Negabaritinių krovinių gabenimas Europoje: matmenų limitai ir transportavimo galimybės

Atsigavus Europos ekonomikai, daugėjant statybos, infrastruktūros plėtros projektų, intensyviau plėtojant žemės ūkį, suaktyvėjo ir krovinių vežimo rinka, o kartu padidėjo poreikis vežti negabaritinius krovinius. Tad ką reikėtų žinoti įmonėms, norinčioms užsisakyti negabaritinių krovinių gabenimo Europoje paslaugą bei kokias įmones rinktis šiems kroviniams pervežti?  

Negabaritiniai kroviniai – tai atskira krovinių rūšis, kaip ir pavojingi (ADR) kroviniai. Negabaritiniais kroviniais laikomos gelžbetonio konstrukcijos, vėjo jėgainių įranga, transportas ir įvairi statybų bei žemės ūkio technika (pvz., kranai), vamzdynai, stambios elektrinių dalys (pvz., turbinos) ir pan. Jiems reikia specialių leidimų ir specialaus transporto, tokio tipo kroviniams ir juos gabenančioms transporto priemonėms visoje Europoje, Eurazijoje taikomi panašūs reikalavimai ir apribojimai. Pavyzdžiui, visose ES šalyse ir Albanijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Gruzijoje, Makedonijoje, Moldovoje, Rusijoje, Serbijoje ir Ukrainoje numatytas bendras didžiausias leistinas transporto priemonių aukštis – 4 m. Tuo tarpu vienintelėje Islandijoje sunkvežimiai gali būti iki 4,2 m aukščio. 

Sunkvežimių plotis varijuoja nuo 2,5 iki 2,65 m. 2,5 m krovininių automobilių pločio limitas taikomas Albanijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Gruzijoje, Makedonijoje, Moldovoje ir Serbijoje, o 2,55 m – visose ES šalyse, Baltarusijoje, Islandijoje ir Rusijoje. Ukrainoje didžiausias leistinas krovininių automobilių plotis – 2,65 m. 

Visose aptartose šalyse taikomas vienodas automobilių ilgis – 12 m, tuo tarpu automobilinių traukinių ilgis skiriasi: vienose šalyse (Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje) jis siekia 18 m, kitose (Islandijoje ir Ukrainoje) – net 22 m. Atitinkamai mažiausias leistinas traukiamų automobilių ilgis – 16,5 m – galioja ES valstybėse, Albanijoje, Armėnijoje, Moldovoje ir Serbijoje, didžiausias – 22 m – vienintelėje Ukrainoje. Taigi pagal visus šiuos duomenis Ukraina – valstybė, kurioje taikomi didžiausi krovininių automobilių matmenų limitai. 

Negabaritiniams kroviniams vežti – specializuotos įmonės 

Lietuvoje negabaritinių krovinių gabenimą reglamentuoja ir leidimus tokio tipo kroviniams vežti išduoda Valstybinė kelių ir transporto inspekcija. Ši, o ir kitos panašią veiklą Europoje vykdančios institucijos yra iškėlusios reikalavimą, kad leidimai išduodami norint vežti nedalomus negabaritinius krovinius ir tik tokiu atveju, kai kitų rūšių transportu krovinio gabenti neįmanoma arba netikslinga. Siuntėjai turėtų turėti omenyje, kad vežant iki kelių šimtų tonų sveriančius krovinius, reikia gauti daugelio institucijų leidimus. 

Norint užsakyti negabaritinių krovinių vežimo paslaugą, reikėtų ieškoti įmonių, kurios išskirtinai specializuojasi gabendamos sunkius didelių gabaritų krovinius. Šias įmones verta rinktis, nes jos: 

  • turi tinkamą transportą; 
  • turi patyrusių vairuotojų, kurie dirba išskirtinai tik su negabaritiniais kroviniais;
  • puikiai išmano teisinę bazę, todėl greičiau gauna leidimus;
  • profesionaliau įgyvendina visą užsakymą ir kt. 

Nemažai Vakarų Europos transporto paslaugų įmonių specializuojasi veždamos skirtingus negabaritinius krovinius, kuria nedideles asociacijas, tad greičiau aptarnaujami klientai, o įmonių sąnaudos sumažėja. Lietuvoje, siekdamos patenkinti klientų poreikius, negabaritinius krovinius vežančios įmonės taip pat vienijasi, o jų paslaugų galima rasti ir virtualiose transporto biržose.

G. Matulis grįžta į „Nevėžį“: „Mūsų tikslas – atkrintamosios“

FIBA langą produktyviai išnaudojęs Kėdainių „Nevėžis“ šį vakarą išvykoje Klaipėdoje draugiškame mače susitiks su vietos „Neptūnu“, o kėdainiečių gretose pasirodys ir į reprezentacinę Kėdainių krepšinio komandą sugrįžtantis gynėjas Gintautas Matulis.

2017–2018 m. sezone 31-erių metų 197 cm ūgio krepšininkas „Betsafe–LKL“ čempionate „Nevėžio“ sudėtyje rungtyniavo po 22 minutes, pelnydavo vidutiniškai po 7,2 taško, atkovodavo po 2,3 kamuolio bei atlikdavo po 1,1 rezultatyvaus perdavimo.

Šį sezoną krepšininkas pradėjo Islandijos lygos Torlaukshiobno „Thor“ klube.

Kėdainių „Nevėžio“ marškinėliais antrąjį sezoną vilkėsiantis, iš Rokiškio kilęs G. Matulis teigia sugrįžtantis su ambicijomis padėti komandai prasibrauti į „Betsafe–LKL“ atkrintamąsias.

„Nevėžio“ vyriausiasis treneris Ramūnas Cvirka norėjo matyti mane ekipoje, tad į Kėdainius sugrįžti labai smagu. Iš praėjusio sezono čia likęs tik ekipos kapitonas Gabrielius Maldūnas, tačiau daugelis žaidėjų man yra pažįstami iš seniau. Komanda, žinoma, atsinaujinusi, bet permainos yra normalu, juk ekipų sudėtys keičiasi, – pakeliui į Klaipėdą kalbėjo G. Matulis. – Nuotaikos ir atmosfera „Nevėžyje“ yra nebloga. Komanda lipdosi. Tereikia atrasti kelią į pergales. Toks yra ir mano asmeninis tikslas – padėti komandai pasiekti kuo daugiau pergalių ir patekti į „Betsafe–LKL” atkrintamąsias.“

Į Kėdainius sugrįžusio „Nevėžio“ gynėjo karjera anksčiau driekėsi per Utenos „Juventus“, Molėtų „Ežerūnas-Karys“ ir Marijampolės „Sūduva-Mantinga“.

Praėjusiame sezone G. Matulis į pajėgiausią šalies krepšinio lygą sugrįžo po trejų metų pertraukos.

Šaltinis: lkl.lt

Kultūros centro kolektyvai apdovanoti konkursuose

Antroji lapkričio pusė Kėdainių kultūros centro kolektyvams buvo dosni išvykomis ir konkursais. O konkursuose kėdainiškiai skynė laurus.

Lapkričio 11 dieną Kėdainių Kultūros centro kamerinis choras „Ave musica“ dalyvavo trečią kartą organizuotame respublikiniame Juozo Gudavičiaus vardo muzikos konkurse „Kur giria žaliuoja“, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Iš Paįstrio (Panevėžio r.) kamerinis choras „Ave musica“, vadovaujamas Algirdo Viesulo, į Kėdainius parvežė I laipsnio diplomą.

Lapkričio 17 dieną Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Volungė“ (vadovė Virginija Čereškienė-Beviršė) dalyvavo respublikiniame vyresniųjų šokių kolektyvų konkursiniame sambūryje „Iš aplinkui“. Šiame konkurse mūsų šokėjai užėmė II vietą. O „Volungės“ šokėjai Sigutei Strusevičienei įteiktas diplomas kaip vienai artistiškiausių šokėjų.

Lapkričio 17 dieną Vilniuje įvyko pirmasis lietuvių dainuojamojo folkloro atlikėjų festivalis –konkursas „Grįžulai“. Jame dalyvavo ir Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblio „Jorija“ atlikėjos, kurias konkursui parengė ansamblio vadovė Regina Lukminienė. Regina Lukminienė, Jūratė Atkočiūnienė, Nijolė Subačienė, Angelė Juknevičienė ir Nijolė Laurinavičienė konkurse užėmė III vietą.

Lapkričio 23 dieną Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus Lančiūnavos moterų ansamblis „Svaja“ (vadovas Kazimieras Kuprys) dalyvavo konkurse „Gyvi išliks dainoj“, skirtame Vytauto Kernagio atminimui. Iš Kaune vykusio festivalio moterys grįžo su I vietos diplomu rankose.

Lapkričio 25 dieną Kėdainių kultūros centro vaikų popochorai „Perliukai“ ir „Skambantis perliukas“ dalyvavo tarptautiniame konkurse Rygoje DEBIUT PREMIUM 2018. Konkurse, kuriame Kėdainių kolektyvai varžėsi su dainorėliais iš Maskvos, Moldavijos, Graikijos, Rygos ir Lietuvos, Kėdainių kolektyvai ir jų nariai džiaugėsi net šešiais diplomais: „Perliukai“ užėmė III vietą, „Skambančiam perliukui“ įteikti du II vietos diplomai, solistė Milvita Ardavičiūtė ir duetas Kipras+Urtė taip pat užėmė antras vietas, o solistės Ugnė Urbonavičiūtė ir Vytautė Makutytė savo amžiaus grupėse laimėjo pirmas vietas.

Pirmąjį gruodžio sekmadienį LRT prodiuserių kvietimu Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vokalinis instrumentinis ansamblis „Prie Nevėžio“ (vadovė Gražina Lapienienė) ir Kėdainių kultūros centro kapela „Vilainiai“ (vadovas Antanas Mikalauskas) vyko į LRT studiją. Ten buvo įrašytos abiejų kolektyvų koncertinės programos, kurias artimiausiu metu matys LRT laidos „Duokim garo!“ žiūrovai.

(Kėdainių kultūros centro informacija)

Individualių namų gyventojai kviečiami pasiimti pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerį

Pastebint vis didesnį atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičių, Kėdainių rajono gyventojams stengiamasi užtikrinti palankesnes sąlygas individualiam atliekų tvarkymui.Nuo 2018 m. spalio 22 d. Kėdainių miesto ir rajono individualių namų gyventojams bus pradėta nemokamai dalinti 12 000 vnt. 240 l talpos konteinerių, skirtų popierinių, kartoninių, plastikinių, metalinių ir kombinuotų pakuočių atliekoms surinkti.

Įdiegus individualių namų valdų pakuočių rūšiavimo sistemą, per metus tikimasi surinkti iki 400 t perdirbimui tinkamų atliekų ir taip rajone sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius. 6 000 vnt. pakuočių atliekų surinkimo konteinerių, skirtų individualioms valdoms, įsigijo Kėdainių rajono savivaldybė, pasinaudojusi Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo skirta dotacija. Dar tiek pat konteinerių nupirko ir gyventojams išdalins UAB „Skongalis“, finansuojami pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija, VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Gamtos ateitis“ lėšomis.

Pakuočių atliekos bus surenkamos vieną kartą per mėnesį. Šių konteinerių išvežimo grafikai  yra derinami ir bus paskelbti artimiausiu metu.

Siekiant užtikrinti teikiamos paslaugos kokybę, pirmuoju dalinimo etapu nuo 2018 m. spalio 22 d. pakuočių atliekų konteinerius kviečiami pasiimti Kėdainių miesto, Paobelės k., Janušavos k., Vilainių k. (gyvenvietės) ir Pelėdnagių k. (gyvenvietės) individualių namų valdų gyventojai.

Apie konteinerių dalinimo etapus kitiems rajono gyventojams bus paskelbta vietinėje spaudoje bei internetinėje svetainėje www.kedainiai.lt.

Konteinerį bus galima atsiimti UAB „Skongalis“ adresu: Josvainių g. 75, Kėdainiai, darbo laiku nuo pirmadienio iki penktadienio 7–16 val (pietūs 11–12 val). Su savimi reikia turėti asmens dokumentą ir 2018 m. mokėjimo pranešimą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pasiimant konteinerį gyventojas privalės pasirašyti panaudos sutartį. Neturėjusiems galimybės konteinerio pasiimti patiems konteineriai bus išdalinti apvažiavimo būdu.

Išsamesnę informaciją teikia Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius, tel. 8 347 69544 ir UAB „Skongalis“ tel. 8 347 61152.

Ką darysim išgirdę signalą „Cheminis pavojus“?

Praėjusią savaitę Kėdainių rajono savivaldybėje vyko savivaldybės lygio civilinės saugos vadinamosios funkcinės pratybos „Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo struktūrų, įmonių veiksmai, gavus civilinės saugos signalą“. Pratybose dalyvavo savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, AB „Lifosa“ ir pramonės rajono įmonių atsakingi darbuotojai. Pratyboms vadovavo Antanas Pavolis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Pratybų tikslas − patikrinti signalo perdavimo sistemos efektyvumą, įmonių, įstaigų reagavimą, Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pasirengimą dirbti ekstremaliosios situacijos metu.

Informacijos perdavimo grandinė veikė puikiai

Situacija tokia: „Lifosoje“ išsiliejo 35 tonos amoniako ir jis sklinda už įmonės ribų. Pamainos viršininkas-dispečeris nedelsdamas atlieka avarijos prognozavimą ir vertinimą. Pagal rezultatus parengia informacinę žinutę apie pavojų ir perduoda aplinkinėms įmonėms ir rajono tarnyboms. Grandinė su informacijos perdavimu veikia labai greitai − vos per kelias minutes visi atsakingi asmenys informuoti.

Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs informaciją apie įvykį, nurodo sukviesti savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą. Skelbiamas civilinės saugos signalas „Cheminis pavojus“. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai į savivaldybės posėdžių salę atvyko labai greitai, gavę telefonu žinutes.

Informacijos perdavimas tapo labai efektyvus, AB „Lifosa“ įdiegus naują darbuotojų ir aplinkinių įmonių, tarnybų perspėjimo sistemą.

Susirinkusieji žinojo, ką reikia daryti

Susirinkus prasidėjo darbai: Operacinio vertinimo, informacijos valdymo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos grupė pradeda fiksuoti incidento likvidavimo eigą, teikia informaciją apie esamą operatyvinę padėtį; išanalizavę susidariusią situaciją, numato teritoriją, iš kurios reikia evakuoti gyventojus, ir šioje teritorijoje esančių gyventojų skaičių; numato evakavimui reikalingą transporto priemonių skaičių bei priemones (garsiakalbiai, ėjimas per namus), pajėgas (policijos, seniūnijos), kurios vykdys gyventojų perspėjimą ir evakavimą iš pastatų iki parinktų transporto stovėjimo vietų. Materialinio techninio aprūpinimo grupė sutelkia transportą gyventojams evakuoti, numato laikino apgyvendinimo vietas. Visuomenės informavimo grupė paruošia trumpą pranešimą gyventojams naudojant korinio transliavimo sistemą (GPIS), tekstą, kuris bus perduodamas gyventojams per garsiakalbius įvykio vietoje, per „Balticum TV“ televiziją, informacinį pranešimą žiniasklaidai apie incidentą ir priimtus sprendimus.

Pratybose dalyvavę AB „Lifosa“ priešgaisrinės ir civilinės saugos skyriaus viršininkas Virginijus Stogevičius, Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Vidmantas Kupčiūnas operacijų centro nariams pristatė veiksmus, kurių imtųsi ugniagesių gelbėtojų pajėgos tokio įvykio metu.

Įvertino gerai

Pratybas stebėjęs Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos skyriaus vedėjas Albertas Ziminskas jas įvertino gerai. „Mane labiausiai džiugina, kad Jūsų savivaldybės atsakingi darbuotojai labai rimtai žiūri į šiuos civilinės saugos dalykus, visada jauti profesionalumą. Labai pagirtina, kad pasirinkote aktualią Kėdainiams temą, juk turite „Lifosą”, o jos atstovai civilinei saugai, taip pat ir Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba yra tikrai labai profesionalūs ir visada pasirengę“.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, tel. 69543, 69559

Dvylika autorių fotografijose pateikė savo Kėdainių matymą

„Kėdainių miestas“ – tokiu pavadinimu fotografijų paroda šiuo metu veikia Daugiakultūriame centre. Vilma Ambrasienė, Arvydas Kantautas, Žilvinas Menčikovas, Aistė Čerenkovienė, Genė Sereikienė, Vytautas Valatka, Regina Bagdonienė, Irina Jurkėnienė, Algis Bareika, Loreta Pankūnienė, Linas Barzda, Daiva Amalevičienė – šie Kėdainių fotografų draugijos nariai pateikė 42 fotografijas, kuriose – mūsų mieli Kėdainiai.

Parodoje pateiktos 12 autorių, turinčių savitą stilių, požiūrį, jausmus, nuotraukos apima skirtingus laikmečius iki šių dienų, visus metų laikus. Bendra vienijanti tema – Kėdainių miestas, meilė jam.

Paroda finansuojama Kėdainių rajono savivaldybės: Kėdainių fotografų draugija, kuriai vadovauja Aistė Kanapeckaitė-Čerenkovienė, teikė kultūrinės veiklos projektą  ir buvo gauta parama.

Ši, Lietuvos 100-mečiui skirta, paroda yra keliaujanti po Lietuvą. Jau buvo eksponuota Krakėse, Alytuje, Jonavoje.

Parodos atidaryme sveikinimo žodį taręs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Stadalnykas sakė, kad yra labai gerai, jog draugija išdrįso teikti kultūros projektą savivaldybės organizuotam konkursui: „Noriu Jus padrąsinti ir pasidžiaugti, kad Jums pavyko įgyvendinti projektą, − tai matyti iš fotografijų pateikimo kokybės. O mūsų miestas kasdien vis gražėja, atsiranda naujų puikių erdvių, tad linkiu jas fiksuoti, jas įamžinti, jomis džiaugtis“.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, tel. 69543, 69559