N. Čanako debiutas Panevėžyje pažymėtas pergale prieš „Nevėžį“

Naujojo Panevėžio „Lietkabelio“ (5-3) vyriausiojo trenerio Nenado Čanako pirmasis blynas „Betsafe-LKL“ čempionate neprisvilo. Panevėžiečiai namuose 87:66 (17:21, 27:10, 20:28, 23:7) įrodė pranašumą prieš Kėdainių „Nevėžio“ (2-7) krepšininkus.

Rezultatyviausiai nugalėtojų gretose žaidė 17 taškų įmetęs Paulius Valinskas, 16 taškų pridėjo Jamaras Wilsonas. Pralaimėtojams 26 taškus surinko Chauncey Collinsas. 10 – Martynas Varnas, 8 – Nikita Balašovas.

Svečiai iš Kėdainių demonstravo charakterį ir po sėkmingo trečiojo kėlinio atsilikinėjo tik 59:64, tačiau lemiamame ketvirtyje dominavo „Lietkabelis“. Gerokai daugiau energijos rungtynių pabaigoje turėjusi N. Čanako kariauna spurtavo 19:5 bei nutolusi 83:64 užsitikrino pergalę.

Šeimininkai padarė kiek daugiau klaidų (17:13), tačiau itin taikliai atakavo iš toli – 8 tritaškiai iš 13 (61 proc. taikl.), o kovą dėl atšokusių kamuolių triuškinančiai laimėjo net 41:21.

„Lietkabelis”: Paulius Valinskas 17, Jamaras Wilsonas 16, Franas Pilepičius 13, Simas Jasaitis ir Mindaugas Kupšas po 9, Vytenis Lipkevičius 8.

„Nevėžis“: Chauncey Collinsas 26 (6/12 trit.), Martynas Varnas 10, Nikita Balašovas 8, Regimantas Miniotas 6, Aidas Einikis 5.

Šaltinis: lkl.lt

Bendrovėje „Kėdainių oda“ liejosi kenksmingos atliekos

Bendrovėje  „Kėdainių oda“ trečiadienį įvyko avarija: trūko vieno iš dviejų kenksmingas technologines atliekas kaupiančio rezervuaro sienelė. Į aplinką kelias valandas liejosi nuodingas bei dvokiantis skystis, aplinkosaugininkai nustatinėja, ar kenksmingos medžiagos iš įmonės teritorijos nepateko į netoliese esantį Obelies upelį.

Spalio 18 dieną bendrovei „Kėdainių vandenys“ dėl taršos normų viršijimo nutraukus nuotekų priėmimą iš bendrovės „Kėdainių oda“, gamybinių procesų metu susidarančias kenksmingus skysčius imta kaupti dviejuose rezervuaruose.

Trečiadienį vienas jų prakiuro, į aplinką ėmė tekėti gamybinės atliekos. Preliminariais skaičiavimais, nuo ryto, kai pastebėta avarija, iki vidurdienio, galėjo būti ištekėję apie 3–4 kubiniai metrai teršalų.

Į avarijos vietą atvykę Kėdainių aplinkosaugininkai bei savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius vedėjas Algimantas Žvikas vertino galimus nelaimės padarinius.

„Kėdainių vandenims“ uždarius kanalizacijos sklendes, gamybines atliekas ir vietos nuotekas pradėta kaupti įmonės teritorijoje esančiuose rezervuaruose. Kai skysčiai pasiekė tam tikrą lygį, prakiuro vieno jų sienelė. Gali būti, jog talpyklas pažeidė korozija, nes, kaip sakė bendrovės atstovai, iki šiol skystis nebuvo pasiekęs tokio lygio kaip dabar“, – sakė A. Žvikas.

Savivaldybės atstovas taip pat atkreipė dėmesį į bendrovės teritorijoje esančią netvarką. Jos kieme atvirai sandėliuojami maišai su atliekomis, čia mėtosi cheminių medžiagų pakuotės, talpos su neaiškios kilmės, smarvę skleidžiančiais skysčiais. Visa tai – po atviru dangumi, tad galima tik spėlioti, kokie chemikalų kiekiai patenka į gruntinius vandenis.

Iš trečiadienį trūkusios talpyklos tekančius teršalus bendrovės darbuotojai stengėsi surinkti į plastikines talpas. Tačiau nemaža dalis nuodingomis medžiagomis prisotinto skysčio liejosi ant žemės ir tekėjo į priešgaisrinį rezervuarą, o iš jo į vietinius lietaus kanalizacijos tinklus.

„Vanduo šiame tvenkinyje nusekęs, todėl į upelį nuotekos tikrai neturėjo patekti. Avariją pavyko likviduoti gana greitai. Laimei, rezervuaro sienelė prakiuro pakankamai aukštai, o ne apačioje“, – sakė bendrovės „Kėdainių oda“ direktorius Jonas Adomavičius.

„Aplinkosaugininkai paėmė mėginius iš kolektoriaus tos vietos, kur vanduo išteka į Obelies upelį, išvežė į labaratoriją, kitą savaitę bus gauti rezultatai. Bus nustatyta, ar gamtai padaryta žala“, – kalbėjo rajono savivaldybės atstovas A. Žvikas.

Jeigu bus nustatyta, kad bendrovės „Kėdainių oda“ teritorijoje įvykusi avarija padarė žalą gamtai, dėl išlikimo kovojančiai, restruktūrizacijos procesą išgyvenančios įmonės situacija dar labiau pablogėtų.

Kaip jau minėta, spalio 18 dieną bendrovė „Kėdainių vandenys“ sustabdė nuotekų priėmimą iš bendrovės „Kėdainių oda“. Šis sprendimas priimtas konstatavus, jog į Kėdainių miesto vandenvalos įrenginius iš šios gamyklos patenkančios nuotekos daugiau, nei leidžiama užterštos nuodingais chemikalais. Pasak specialistų, chromo junginių koncentracija įmonės nuotekose leidžiamas normas viršija kelis, o kartais net kelias dešimtis kartų.

Neabejojama, jog būtent dėl šios priežasties, didžiulio koncentruotų teršalų kiekio išpylimo į miesto kanalizacijos tinklus avariją patyrė, nustojo funkcionuoti Kėdainių nuotekų valymo įrenginiai.

Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius dėl diversijai prilyginamo chemikalų išleidimo į nuotekų šalinimo tinklus yra kreipęsis į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Artimiausi renginiai Daugiakultūriame centre

Iki lapkričio 5 d. veikia Lietuvos dailininkų sąjungos INDIVIDUALISTŲ grupės dailės paroda, skirta Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms, o nuo lapkričio 7 d.  bus eksponuojama Gintauto Vyšniausko piešinių paroda DIEVO BITĖ. Lapkričio 10 d. 15 val. koncertas „Jidiš kultūros paveldas Lietuvoje: koncertų ciklas „Laiškai iš praeities“. Atlikėjai: Rafailas Karpis (tenoras) ir Darius Mažintas (fortepijonas).

Koncerto metu klausytojai turės unikalią galimybę išgirsti retai atliekamus nepaprasto grožio ir turinio kūrinius. Balsui ir fortepijonui aranžuotose žydų dainose atsispindi tuo metu gyvenusių žmonių jausmai ir socialinės problemos. Koncertas nemokamas.

 

Kėdainių rajono savivaldybė perka aeratorių, kad būtų geriau išvalomos nuotekos

Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginiams perkamas aeratorius. Jis reikalinga tam, kad visiškai atsigautų bakterijos valymo įrenginiuose ir būtų tinkamai išvalomos nuotekos. „Kėdainių vandenys“ tokios įrangos neturėjo. Savivaldybės specialistai konsultavosi su Kauno technologijos universiteto mokslininkais ir šie patarė aeratorių įsigyti. Šiandien biologinis reaktorius po ekologinės nelaimės jau beveik atsigavęs, tačiau įranga vis vien labai reikalinga ir bus naudojama norint kuo geriau išvalyti nuotekas.

Aeratorius kainuos 25 tūkst. eurų. Šią sumą skirti dėl išleistų pavojingų cheminių medžiagų avariją patyrusiam ir ties savo galimybių riba dirbantiems įrengimams patobulinti nusprendė Kėdainių rajono savivaldybės taryba.

„Juk negali būti garantuotas, kada vėl nepasikartos tokia ekstremali situacija, kuri ištiko Kėdainius rugpjūty. Todėl šis aeratorius „Kėdainių vandenims“ yra reikalingas, tad mokslininkų pasiūlymams mes pritariame ir įranga bus nupirkta“, – sakė administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis.

Šiuo metu situacija miesto vandenvalos įrengimuose pastebimai gerėja. Padėtis iš esmės pakito kai spalio 18 dieną bendrovė „Kėdainių vandenys“ sustabdė nuodingomis cheminėmis medžiagomis prisotintų nuotekų priėmimą iš bendrovės „Kėdainių oda“.

„Bendrovė „Kėdainių oda“ į nuotekų tinklus išleidžia ne tik chromo junginius bei sulfitus, bet ir kitus, ne mažiau kenksmingus cheminius junginius. Esu įsitikinęs, kad šios taršos mastai ir lėmė valymo įrenginių, kurie ir taip dirba ties savo techninių galimybių riba, veiklos sutrikimus“, – sakė KTU mokslininkas V. Račys.

Reikės rekonstruoti iš naujo

Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius dėl diversijai prilyginamo chemikalų išleidimo į nuotekų šalinimo tinklus kiek anksčiau yra kreipęsis į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginiai ne pirmą kartą atsiduria ne tik rajono, bet ir visos šalies dėmesio centre. Dėl netinkamai išvalomų nuotekų, kai azoto kiekis viršija leidžiamas normas, Europos Komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Neseniai įvykęs sutrikimas dar kartą įrodė, jog anksčiau rekonstruoti valymo įrenginiai dirba ties savo techninių galimybių riba.

Kodėl susiklostė tokia situacija? Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus O. Kačiulio teigimu – ši problema yra paveldėta. Jo vertinimu, dabartinė padėtis, kai padidėjus taršalų kiekiui ilgam sutriko valymo įrenginių darbas – buvusių rajono vadovų padarytų klaidų pasekmė.

Prieš keliolika metų modernizuojant valymo įrenginius nebuvo tinkamai įvertintas nuotekų padidėjimas ateityje, taip pat parinkta neefektyvi technologija.

„Matyt rekonstrukcijos darbai buvo atlikti tokie, kokie buvo suprojektuoti. Tuometiniai vadovai manė, jog galima pasirinkti tokias technologijas, kokias pasirinko. Kodėl buvo pasirinktos tokios technologijos, kurios nėra pajėgios nemažam, nemenką pramonę turinčiam miestui, turėtų atsakyti buvę vadovai“, – sakė O. Kačiulis.

Šias dvi priežastis – nesugebėjimą numatyti nuotekų srautų bei taršos padidėjimo ir technologines klaidas – įvardino ir neseniai Kėdainiuose viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

„Projektuojant šiuos valymo įrenginius nebuvo numatyta, jog ateityje didės ne tik išleidžiamų nuotekų kiekiai, bet ir tarša“, – konstatavo Kauno technologijos universitetoCheminės technologijos fakulteto tyrėjas, docentas dr. V. Račys.

Galiausiai susidarė situacija, kai palaipsniui padidėjant nuotekų srautams ir teršalų koncentracijai, valymo įrengimai jau nėra pajėgūs atlikti savo funkcijos. Tam, kad Lietuvai nebūtų skirtos milijoninės baudos, jau rekonstruotus Kėdainių valymo įrengimus teks rekonstruoti dar kartą.

Pirminiais skaičiavimais, vien investicinio projekto vertė siekia 3,5 mln. eurų. Pradžioje teigta, kad iš valstybės biudžeto bus dengiama 50 proc. šios sumos, o likusią dalį turės sumokėti Kėdainių rajono savivaldybė. Tačiau tokiai Aplinkos ministerijos nuomonei kategoriškai prieštaravo rajono meras Saulius Grinkevičius.

Savivaldybės vadovas tikino Aplinkos ministerijos atstovams siūlęs valstybės lėšomis finansuoti 70 proc. rekonstrukcijos projekto, likusius 30 proc. per pusę, lygiomis dalimis pasidalintų rajono savivaldybė ir jos kontroliuojama bendrovė „Kėdainių vandenys“.

„Tokios sąlygos, kurias pradžioje siūlė Aplinkos ministerija – mums nėra priimtinos. Nes finansinė našta, kuri tektų rajono savivaldybei, taptų tiesiog nepakeliama. Suprantu, jog rekonstruoti valymo įrenginius būtina, nes priešingu atveju sankcijos grėstų visai Lietuvai, tačiau vietos savivaldybei neturi būti užkraunama tokio našta. Tai mano, kaip savivaldybės vadovo, principinė pozicija, – sakė rajono meras S. Grinkevičius.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Žaliuzės – patikima apsauga nuo vasaros kaitros

Karštos vasaros dienos džiugesį kelia ne visiems. Kai kuriems šis sezonas reiškia didesnes elektros sąnaudas namuose ir biuro patalpose. Be to, karštis mažina produktyvumą, trukdo susikaupti, erzina. Įprastas sprendimas – papildomi ventiliatoriai, o apie tai, kad daug veiksmingesnė, taupesnė priemonė yra žaliuzės, pagalvoja retas. Šįkart plačiau pristatome būtent jas.

Ir nuo karščio, ir nuo pašalinių žvilgsnių

Veikiamos tiesioginių saulės spindulių, patalpos stipriai įkaista. Jose darosi sunku kvėpuoti, o naktimis – ir užmigti. Nors šiuo atveju kambarių vėdinimas atrodo kaip vienas iš geriausių sprendimų, palikti atvirų langų tuo metu, kai namuose nieko nėra, nesinori. Rūpesčių kelia ir tai, kad tiesioginiai saulės spinduliai gali pakenkti minkštųjų baldų audiniams, kilimams. Visą dieną laikyti namus aklinoje tamsoje taip pat neatrodo geras sprendimas.

Siekiant apsaugoti namus nuo kaitros, pašalinių žvilgsnių ir neigiamo karščio poveikio organizmui, spendimu gali tapti būtent žaliuzės. Sumontavę jas patalpų viduje, pagyvinsite interjerą. Apsauginės uždangos, montuojamos langų išorėje, leis apsaugoti namus tuo metu, kai Jūsų nėra.

Vienas iš didžiausių žaliuzių privalumų yra tai, kad jas pritaikyti galima ir namuose, ir biuro patalpose. Naudojant jas, į patalpas nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai, todėl jos lieka maloniai vėsios. Tačiau labiausiai tinkantį variantą galima tik gerai žinant žaliuzių rūšis, specifinius jų privalumus ir skirtumus.

Apie populiariausias žaliuzių rūšis – glaustai ir paprastai

Visos žaliuzės gali būti skiriamos į 4 pagrindines kategorijas. Tai – horizontalios, vertikalios, lango išorėje montuojamos (apsauginės, fasado) ir medinės langų uždangos.

Kiekviena jų pasižymi skirtingomis savybėmis, tačiau beveik visų esminė funkcija yra ta pati – padėti kontroliuoti į patalpas patenkančią šviesą. Žaliuzių tipo pasirinkimas labiausiai priklauso nuo papildomų funkcijų, patalpos paskirties ir joje vyraujančio interjero. Pavyzdžiui, jei norite apsaugoti biuro patalpas, geriausia rinktis vertikalias žaliuzes. Jos interjerui suteikia daugiau solidumo, formalumo.

Klasikinio stiliaus interjerui specialistai labiausiai rekomenduoja horizontalias žaliuzes. Jos paprastai montuojamos tarp stiklų arba ant lango rėmo. Valdyti tokias žaliuzes – labai paprasta. Išorėje montuojamos uždangos geriausiai pritaikytos papildomai namų apsaugai, o medinės žaliuzės yra vienas dažniausių natūralumo gerbėjų pasirinkimų.

Vertėtų paminėti, kad visi išvardinti žaliuzių tipai suteikia galimybę visiškai blokuoti saulės šviesą. Be to, jos puikiai tinka ir standartinio dydžio, ir ypač dideliems langams uždengti. Sulaikius į vidų patenkančią saulės šviesą, daug lengviau palaikyti stabilią patalpų temperatūrą net karščiausiomis dienomis. Tai leidžia ne tik lengviau atsipalaiduoti ar kokybiškiau pailsėti. Dar vienas rimtas privalumas – mažesnės patalpų vėdinimo, vėsinimo sąnaudos.

Kaip dar apsaugoti namus nuo kaitros?

Siekiantiems išvengti diskomforto, kurį gali sukelti didieji vasaros karščiai, siūlome pasinaudoti keliais patarimais.

  • Naktimis laikykite žaliuzes užtrauktas, o patalpas vėdinkite ankstyvais rytais arba vėlai vakare. Taip pat aklinai užtraukite žaliuzes ir kaitriausiomis dienos valandomis.
  • Įsigykite daugiau kambarinių augalų. Jie padeda atkurti ir palaikyti švarų, deguonies prisotintą mikroklimatą.
  • Rinkitės natūralius patalynės ir miego drabužių audinius. Jie padės mažiau prakaituoti, jaustis gaiviau.
  • Sekite patalpų temperatūrą. Jei turite galimybę, stenkitės, kad temperatūra namuose siektų 18–20 °C. Jei turite įsirengę šviestuvą su ventiliatoriumi, nureguliuokite jį taip, kad sparnai suktųsi prieš laikrodžio rodyklę. Tokiu atveju arčiau lubų esantis vėsesnis oras bus nukreiptas žemyn.

Vasaros kaitra gali tapti rimtu iššūkiu tiek sveikatai, tiek namų komfortui ir vertei. Pasirūpinkite, kad šią vasarą netektų nukentėti nuo nemalonių saulės spindulių. Žaliuzės – efektyvus ir paprastas būdas, padėsiantis paversti namus jaukesniais, patogesniais ir saugesniais.

Nacionalinis diktantas: ateik, rašyk, išsaugok!

Šiemet Nacionalinio diktanto konkurso pirmasis turas vyks  kovo 2 d. (penktadienį) 11 val.  Visi,  kam brangi lietuvių kalba, kviečiami rašyti! Suaugę kėdainiečiai rašyti diktanto  turėtų ateiti į savivaldybės tarybos posėdžių salę  (J. Basanavičiaus g. 36, II a.), o mokiniai rašys savo mokyklose. Norinčius rašyti savivaldybėje prašome registruotis e. p. ruta.svediene@kedainiai.lt arba tel. 69559.

Suaugusieji, norintieji rašyti artimiausioje mokykloje, turėtų  apie tai iš anksto informuoti mokyklos administraciją.

Labai kviečiami ateiti rašyti diktanto savivaldybei priklausiančių, taip pat kitų rajone esančių įmonių bei įstaigų darbuotojai.  Galima  diktantą  rašyti ir savo įstaigoje, o paskui  sudėti visų rašiusiųjų lapus į vieną voką ir išsiųsti organizatoriams adresu:  J. Jasinskio g. 16, 03500 Vilniaus m.  Diktantą tokiu atveju reikėtų rašyti ant baltų lapų. Bet geriausia būtų suaugusiesiems rašyti diktantą savivaldybėje: čia gausite specialius lapus, o, be to, pajusite bendrystę su kitais rašančiaisiais.

Parašius diktantą savo darbą reiktų nusifotografuoti – taip visi turėsite galimybę iškart sužinoti savo rezultatą, kai tik bus  paskelbtas originalus tekstas.
Konkurso rengėjas  − VšĮ Pilietinės minties institutas. Nacionalinis diktantas bus  transliuojamas per LRT radiją (buvusi LRT radijo pirmoji programa).

Antrasis (finalinis) turas vyks Vilniuje balandžio antrą šeštadienį.
Daugiau informacijos http://www.diktantas.lt.

Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)

Tapkite kraujo donorais

VšĮ Nacionalinis kraujo centras ir Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius kviečia Kėdainių miesto ir rajono gyventojus prisijungti prie kraujo donorystės akcijos ir tapti nuolatiniais kraujo donorais.

Siekdami sudaryti patogesnes sąlygas kraujo donorams Kėdainiuose dovanoti kraujo, į donorystės akcijas kartą per mėnesį kviesime Kėdainių rajono savivaldybės III aukšto salėje.

Artimiausia kraujo donorystės akcija vyks vasario 22 d. nuo 10 iki 15:30 val.

Kėdainių rajono savivaldybė, skatindama kraujo donorystę, ruošia staigmeną aktyviausiems kraujo donorams bei įstaigoms. Dalyviai bus pagerbti Pasaulinės kraujo donorų dienos turo renginyje.

2018 metų kraujo donorystės akcijų planas Kėdainių rajono savivaldybėje (J. Basanavičiaus g. 36, III aukštas)

Vasario 22 dieną nuo 10:00 iki 15:30 val.;

Kovo 22 dieną nuo 10:00 iki 15:30 val.;

Balandžio 19 dieną nuo 10:00 iki 15:30 val.;

Gegužės 17 dieną nuo 10:00 iki 15:30 val.;

Birželio 21 dieną nuo 10:00 iki 15:30 val.;

Liepos 19 dieną nuo 10:00 iki 15:30 val.;

Rugpjūčio 23 dieną nuo 10:00 iki 15:30 val.;

Rugsėjo 20 dieną nuo 10:00 iki 15:30 val.;

Spalio 25 dieną nuo 10:00 iki 15:30 val.;

Lapkričio 22 dieną nuo 10:00 iki 15:30 val.;

Gruodžio 20 dieną nuo 10:00 iki 15:30 val.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, tel. 69505

Kėdainiuose planuojama statyti modernų žaliavos apdorojimo fabriką

Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius tęsia susitikimus su verslininkais, kurie domisi investavimo galimybėmis arba turi konkrečių planų kurtis Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).

Šią savaitę rajono vadovas S. Grinkevičius priėmė uždarosios akcinės bendrovės „Natūralus pluoštas“ generalinį direktorių Raimondą Petreikį, kurio vadovaujama įmonė jau šiemet Kėdainių LEZ‘e planuoja statyti modernų tekstilinių kanapių stiebelių apdorojimo fabriką.

Ši bendrovė tikisi atgaivinti gilias tradicijas Lietuvoje turinčią tekstilinių kanapių auginimo tradiciją.

„Mūsų įmonė Kėdainių LEZ‘e statys modernų kanapių stiebelių apdorojimo fabriką, į kurį investuojame 8 mln. eurų. Numatyta, kad įmonė bandomąją eksploataciją pradės 2018 metų spalio mėnesį. Planuojama, jog visu pajėgumu fabrikas pradės dirbti nuo 2019-ųjų sausio mėnesio. Gamyklai pradėjus pilnai veikti metus planuojame perdirbti iki 50 000 tonų stiebelių“, – sakė R. Petreikis.

Naujojo fabriko plotas – apie 7 tūkst. kv. metrų. Gamykla įsikurs 2,5 ha užimančioje teritorijoje.

Kanapių pluošto apdorojimo fabrike turėtų dirbti iki dvidešimties darbuotojų, kuriuos visus tikimasi rasti Kėdainių rajone.

Bendrovė „Natūralus pluoštas“ gamins apdirbtą pluoštą, tinkamą tekstilės, popieriaus, statybos pramonei ir iš spalių dulkių pagamintas granules, tinkamas kurui, bei išvalytus kanapių spalius.

Modernus fabrikas, kaip tvirtinama, išsiskirs gamyba be atliekų. Surinkti kanapių šiaudeliai gamykloje bus apdorojami į pluoštą, likusios medžiagos – spaliai ir smulkiosios pluošto dalelės – taip pat bus panaudotos įvairiose žemės ūkio ir pramonės šakose.

Iš kanapių paruošta pluošto žaliava bus tiekiama Lietuvos ir užsienio šalių rinkoms.

Planuojama, kad tekstilinių kanapių tiekėjais taps mūsų šalies ūkininkai.

Kėdainių LEZ’o Pramoninio parko teritorija įsteigta 2012 metais.

Vėliau atrinktas Kėdainių LEZ operatorius – įsteigta UAB „Kėdainių laisvoji ekonominė zona“.

Laisvoji ekonominė zona įsikūrusi 130,55 ha teritorijoje, kurioje įrengta inžinerinė infrastruktūra (vandentiekis, nuotekos, gatvės, apšvietimas).

2017 metais Kėdainių LEZ įsikūrė Kauno trąšų didmenininkės „Vitera Baltic“ antrinė įmonė „Ikarai“ . Taip pat šioje zonoje veikia krematoriumas, pastatytas dar prieš patvirtinant pramonės parką laisvąja ekonomine zona.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, tel. 69543, 69557

Kėdainiai pristatomi jau antroje tarptautinėje turizmo parodoje!

Kėdainių rajono savivaldybės delegacija, pristatanti turizmui patrauklų mūsų kraštą, sugrįžusi iš sausio 26–28 dienomis Vilniuje vykusios tarptautinės turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodos „Adventur 2018“, šį savaitgalį – vasario 2–4 dienomis, dalyvaus Rygoje vyksiančioje turizmo parodoje Baltijos regione „BALTTOUR 2018“.

Rygoje antrą kartą reklamuos Kėdainius

Rygoje vyks populiariausia turizmo paroda Baltijos regione „BALTTOUR 2018“. 2017 metais turizmo parodoje „BALTTOUR“ savo paslaugas pristatė 850 dalyvių iš 41 pasaulio šalies. Parodoje apsilankė 28 tūkst. lankytojų, iš kurių 5 500 turizmo profesionalų.

Šiais metais parodoje turizmo galimybes pristatys Kauno regionas, kurio stende kartu su VšĮ Kauno regiono plėtros agentūra dalyvauja bei Kėdainių rajono savivaldybės atstovai – Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė Edita Mongirdaitė ir rajono savivaldybės administracijos Sporto ir turizmo skyriaus vyr. specialistė Emilija Zmejauskaitė.

Kėdainiečių delegacija šioje parodoje, kur pristatomas mūsų kraštas, dalyvauja jau antrą kartą.

Parodos dalyviams tai puiki galimybė prieš prasidedant turistiniam sezonui pristatyti savo krašto išteklius, pabendrauti su profesionalais, organizuojančiais keliones turistų grupėms, užmegzti kontaktus su kelionių agentūromis ir sudominti pavienius keliautojus.

Pristatė kryždirbystės paveldą

Sausio 26–28 dienomis Vilniuje, „Litexpo“ parodų centre, vyko tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur 2018“, kurios tema buvo – „Keliauk kitaip“. Šiame turizmo prisistatė 54 Lietuvos miestai ir regionai.

Šioje parodoje turizmo galimybes mūsų rajone ir Kėdainius pristatė Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Daina Balasevičienė ir vadybininkė Edita Mongirdaitė, taip pat rajono savivaldybės administracijos Sporto ir turizmo skyriaus vyr. specialistė Emilija Zmejauskaitė.

Kėdainių stendo akcentas šiemet – V. Svirskio (1835–1916) paveldas Kėdainių krašte. Vidurio Lietuvos kryždirbys, unikalus lietuvių liaudies menininkas, žmonių vadintas „gražiadirbiu“, savitas visos Lietuvos mastu, padaręs didelę įtaką kitiems dievdirbiams.

Kadangi V. Svirskis žinomas siauram ratui žmonių, besidominčių liaudies menu, todėl siekiama, kad ši asmenybė būtų žinoma ne vien Kėdainių krašte, o su jo kūryba parodoje susipažintų ne tik parodos „Adventur 2018“ lankytojai iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Kėdainių rajono savivaldybė parengė leidinuką – maršrutus, kurių ilgis svyruoja nuo kelių iki daugiau kaip šešiasdešimties kilometrų, dviračiams ir automobiliams V. Svirskio keliu Kėdainių krašte. Visų siūlomų maršrutų atskaitos taškas yra Kėdainių miestas, kur Kėdainių krašto muziejuje surinkta gausi kryždirbystės kolekcija – eksponuojami V. Svirskio kryžiai.

Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro ir Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Kaip „neišplauti“ ar „neišdžiovinti“ iš žemės gaunamo pelno?

Šiandien tenka konstatuoti faktą: atkurtos nepriklausomos Lietuvos Valstybės 100 – metį pasitinkame praktiškai visiškai neaugindami savo tradicinės kultūros – linų. Ir ne vien todėl, kad stojimo į ES metu nebuvo suderėta dėl konkurencingų sąlygų ir paramos linų augintojams, bet ir dėl to, kad paskutiniu metu akivaizdžiai pakito klimato sąlygos: sausros Lietuvoje darosi dažnesnės ir ilgesnės, dažnėja liūtiniai lietūs, ilgėja jų trukmė. Ūkininkai patiria didelių nuostolių ne tik dėl neužaugusio derliaus, bet ir dėl išplautų trąšų. Drenažo vanduo, prisotintas maisto medžiagų, užteršia melioracijos sistemų vandens imtuvus, pablogindamas nuo vandens priklausomų ekosistemų vystymąsi. Klimato kaita nepalanki ne tik linams, bet ir daugeliui kitų Lietuvoje auginamų kultūrų. Todėl intensyvią augalininkystę vystantys ūkininkai vis aktyviau bendradarbiauja su mokslininkais ir skatina ieškoti technologijų, kurios spręstų klimato kaitos keliamus iššūkius, būtų draugiškos aplinkai bei didintų Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą.

Šiuo metu Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai šešiuose šalies augalininkystės ūkiuose atlieka tyrimus bei nustatinėja dirvožemio drėgmės reguliavimo efektyvumą. Europos inovacijų partnerystės (EIP) programos lėšomis vykdomas projektas ,,Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“ truks trejus metus. Jei tyrimai patvirtins reikšmingą aplinkosauginį ir ekonominį efektą, po projekto bus vykdomi parodomųjų bandymų projektai, kuriuose siūlomi sprendimai bus pateikiami žemdirbiams ir technologija taikoma plačiai.

Mokslininkai skaičiuoja, kad įrengus dvipusio valdymo drenažo sistemas, drėgmės kiekį dirvoje galima reguliuoti 36 proc. sausinamų žemės plotų. Tinkamiausia šiai inovacijai yra Lietuvos Vidurio žemumos zona, mat ASU mokslininkų siūloma inovacija, kaip rodo ir užsienio šalių praktika, didesnį efektą duoda ten, kur laukai lygūs (nuolydis ne didesnis kaip 1 proc.), o ne kalvotuose plotuose. Svarbi ir dirvožemio granuliometrinė sudėtis: geriausia, kai virš drenažo yra didesnio laidumo dirvožemis, o žemiau drenavimo lygio – mažesnio.

Paprastai tariant, drenažo sistemomis vanduo viena kryptimi teka į priimtuvus (griovius ar upelius), todėl sniego tirpsmo ar lietaus vanduo sausringais laikotarpiais nepanaudojamas kaip dirvožemio drėgmės atsargos, mat rezervas „juodai dienai“ nesukaupiamas. Blogai ir tai, kad su drenažo vandeniu į melioracijos griovius bei kitus atvirus vandens telkinius gali būti išplaunamos trąšos ar kitos agrocheminės medžiagos. Todėl ASU mokslininkai prie vandens priimtuvo – griovio siūlo įrengti specialų šulinį (ar kitą priemonę) su reguliavimo įranga – automatine sklende. Ūkininkams aktualu, kad statiniai netrukdytų žemės dirbimui, todėl yra analizuojama galimybė reguliavimo įrenginį rengti ir griovio šlaite. Vienas toks šulinys vandens režimą gali reguliuoti 1 – 6 ha plote, jo kaina – 1 – 2 tūkst. Eur. Panašios technologijos taikomos JAV, Olandijoje, Kanadoje, Švedijoje, Vokietijoje.

„Įvairios inovacijos žemės ūkiui siūlomos nuolat, o mokslininkų užduotis yra įvertinti bei moksliniais metodais pagrįsti, ar įdėtos investicijos atsipirks. Todėl inovacija gali pasitvirtinti arba ne.“, – pasakoja projekto „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“ vadovė, ASU Vandens išteklių inžinerijos instituto doc. dr. Inga Adamonytė.

Pasak jos, šio projekto tikslas ‒ įvertinti dirvožemio drėgmės režimo reguliavimo priemones ir jų taikymo efektyvumą, ekonominę bei ekologinę naudą Lietuvos sąlygomis.

„Pažangiai dirbantys ūkininkai yra suinteresuoti didinti savo ūkių konkurencingumą, nori būti draugiški aplinkai, taupiai naudoti gamtinius vandens išteklius. Žmonės supranta, kad, sausros metu lietinti brangiai kainuojančiomis lietinimo sistemomis nėra efektyvu, jei vanduo drenažo sistemomis išteka į vandens priimtuvą. Mokslininkų užduotis yra sudėtingesnė, nes reikia įvertinti visas „dedamąsias“ – kaip įrengus drenažo nuotėkio valdymo sistemą keičiasi dirvožemio drėgmė, drenažo nuotėkis, maisto medžiagų išplovimas, ir kiek tai efektyvu auginant įvairias kultūras, taip pat į technologiją įdėtas lėšas pagrįsti ekonomiškai, inovacijų pritaikymo galimybes įvertinti ūkiniu požiūriu.

„Manome, kad ši technologija pasitvirtins ir sėkmingai prisidės prie žemės ūkio konkurencingumo ir gyvybingumo didinimo, kadangi siūlomos priemonės padės valdyti žemės ūkio riziką (derliaus nuostolius), susijusią su dirvožemio drėgmės trūkumu sausringais laikotarpiais, taip pat turės ekonominį poveikį dėl efektyvesnio trąšų ir vandens atsargų naudojimo. Be abejo, reikia ir ūkininkų iniciatyvos, tačiau žmonės paprastai yra pasiryžę investuoti, jei tai atsiperka. Ateityje specialistai turės ūkininkus išmokyti „pagauti“ ir tikslų laiką, kada drenažo nuotėkį reikia sulaikyti, o kada – vandenį nuvesti, kad efektas būtų maksimalus“, – reziumuoja projekto „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“ projekto vadovė doc. dr. I. Adamonytė.