Oficialioji statistika patvirtino – alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja

Statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiami alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenys patvirtino kiek anksčiau atliktos Vilniaus Universiteto ir „Baltijos tyrimų“ analizės duomenis: Lietuvos gyventojai vidutiniškai suvartoja kiek daugiau nei 12 litrų absoliutaus alkoholio per metus ir tai yra gerokai žemiau Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamo lygio. Įvertinus emigrantų išvežamą alkoholį šis skaičius būtų dar mažesnis. VU nustatė, kad problemų su vartojimu greičiausiai turi labai specifinė ir apibrėžta auditorija.

„Mūsų inicijuoto tyrimo duomenys apie suvartojimo kiekį atitinka statistiką, tai patvirtina, kad kitos tyrimo išvados taip pat atitinka realybę. Tuo neabejojome, nes šiam tyrimui pasitelkėme labai stiprią ir profesionalią jungtinę sociologų ir Vilniaus universiteto mokslininkų komandą, o dabar turime dar tvirtesnių argumentų“, – sako tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

LVK tyrimą užsakė siekdama ne tik išsiaiškinti alkoholio vartojimo apimtis, bet, svarbiausia, vartotojų įpročius ir elgseną bei nustatyti didžiausias rizikos grupes. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Baltijos tyrimai“ ir Valstybine mokesčių inspekcija. Artimiausiu metu planuojama paskelbti ir antrojo tyrimo etapo rezultatus.

„Įstatymų leidėjams pateikėme objektyvią realybę – yra identifikuotos rizikos grupės ir jei norima kovoti su problema, yra gana aišku, ką daryti – dirbti su šiomis rizikos grupėmis. Juk kovodami su nusikalstamumu neįvedame komendanto valandos – neuždraudžiame visiems žmonėms vakarais vaikščioti gatvėmis, o taikome sankcijas konkretiems viešosios tvarkos pažeidėjams. Tyrimas nustatė grupę žmonių, su kuria reikia dirbti, gėrimus, kuriais piktnaudžiaujama, bet, ironiška, juos įstatymų pakeitimai apeina“, – sako V. Sutkus.

LVK užsakymu atlikto tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojai per metus 2016 metus teko 13,42 litrų legaliai parduoto absoliutaus alkoholio. Iš šio skaičiaus dar reikėtų atimti emigrantų išvežamus kiekius ir pridėti šešėlinę rinką. Tačiau galutinis rezultatas iš esmės nesikeičia – minėti veiksniai vienas kitą sudengia ir lieka tie patys 13 litrų. Tuo tarpu 2017 metais remiantis VMI duomenimis alkoholio suvartojimas mažėjo apie 10-15 proc., atitinkamai vienam suaugusiam gyventojui teko tik iki 12 litrų grynojo alkoholio.

Tyrimas taip pat rodo, kad daugiausia problemų turime kaime, kur girtauja 8,5 proc. gyventojų, o didmiesčiuose tokių asmenų yra tik 4,2 proc. Be to, kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis girtaujančių asmenų procentas. Tikėtina, kad tai susiję su tyrime identifikuotomis problemomis – užimtumu ir išsilavinimu.

Tyrimas parodė ir kitą tendenciją – lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose, o baruose, restoranuose lankosi rečiau. Ypač reti viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys asmenys. Tarp girtaujančių asmenų populiariausi gėrimai – stiprus alus („bambalinis“), spirituotas vynas ir degtinė, kurie vartojami namuose arba viešose vietose.

Tyrimo duomenimis, tarp vartojančiųjų alkoholį 3,7 proc. tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5 proc. – 2-4 kartus per savaitę, 17,2 proc. – kartą per savaitę, 23 proc. – 2-3 kartus per mėnesį, likusieji – kartą per mėnesį ir rečiau. Tyrėjai teigia, kad 10 proc. išgeriančių suvartoja apie 37 proc. viso alkoholio. Šie žmonės sudaro tik apie 5 procentus visos Lietuvos populiacijos, tačiau, tikėtina, sukelia daugiausia problemų.

Tyrėjai vylėsi, kad tyrimas turėtų padėti susiorientuoti, kur svarbiausia nukreipti dėmesį kovojant su nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Apibendrinus tyrimą, galima labai aiškiai susidaryti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą: pagrinde tai vyrai, 89 proc. šių respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime.

Alkoholio vartojimo tyrimą LVK užsakymu atlieka Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tyrėjai, reprezentacinę gyventojų apklausą – bendrovė „Baltijos tyrimai“.

Žuvusių Laisvės gynėjų atminimui Kėdainiuose sužibo žvakučių liepsnelės

Sausio 12 d. rytą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, kaip ir kitų mūsų krašto įstaigų, įmonių ir organizacijų languose, įsitraukiant į pilietinę akciją „Atmintis gyva, nes liudija“, dešimčiai minučių sužibo žvakutės. Taip iš anksto minima Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena.

1991 metais kartu su daugybe kitų tautiečių sausio įvykiuose Vilniuje dalyvavusio Kėdainių rajono savivaldybės mero Sauliaus Grinkevičiaus teigimu, Sausio 13-oji – Lietuvos istorijoje reikšminga data, rodanti žmonių laisvės troškimą.

„Prieš 27-erius metus žmonės spontaniškai važiavo į Vilnių, Kauną, Sitkūnus ar Juragius. Jie patys pajuto, jeigu nori būti laisvi, turi būti ten. Tik mūsų tautos vienybės, valios ir ryžto dėka šiandien galime džiaugtis būdami laisvi. Sausio 13-osios kovų dalyviams linkiu neužmiršti anų dienų dvasios ir toliau ją nešioti savyje. Jaunimui linkiu gerbti laisvės kovotojus ir žuvusiuosius už tai, kad Lietuva pasikeistų. Tikiu, kad yra daug jaunų pilietiškų žmonių, tai suvokiančių“, – sakė meras S. Grinkevičius.

Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė įsitikinusi, kad turime stengtis, jog 1991 metų sausio įvykių ir juose dalyvavusių bei gyvybęs atidavusių žmonių neužmirštumėme.

„Turime išsaugoti Sausio 13-osios istoriją ir dalyvių prisiminimus bei kaskart atsiminti, kokia mūsų tauta buvo vieninga, kai siekė užsibrėžto tikslo – laisvės. Privalome ją saugoti ir, esant reikalui, ginti. Manau, kad vienas iš svarbiausių tėvų tikslų yra vaikams įskiepyti patriotizmo jausmą, kad kiekvienas augantis mūsų šalies pilietis mylėtų savo šalį“, – sakė O. Urbonienė.

Sausio 13 d., šeštadienį, Kėdainių savivaldybės administracijos atstovai, darbuotojai dalyvaus Laisvės gynėjų dienai skirtuose renginiuose, kur Kėdainių Kauno g. kapinėse pagerbs Sausio 13-osios aukas − žuvusius kėdainiečius Alvydą Kanapinską ir Vytautą Koncevičių. Taip pat dalyvaus šv. Mišiose, kurios vyks dviejose Kėdainių bažnyčiose – Šv. Juozapo ir Šv. Jurgio.

Kasmet būtina prisiminti skaudžius Sausio 13-osios įvykius, liudijančius laisvės siekį ir jos kainą.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Gydymo įstaigos išrašo vis daugiau e. receptų

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atlikta analizė rodo, kad šalies gydymo įstaigos sėkmingai pereina prie e. recepto rašymo, o kai kuriose gydymo įstaigose jau visi išrašomi receptai – elektroniniai.

Jei lygintume praėjusių metų kovo ir lapkričio mėnesius, matytume, kad kompensuojamųjų vaistų elektroninių receptų išrašymas padidėjo nuo 14 iki 45 procentų. Nemažai yra ir tokių gydymo įstaigų, kurios 2017 m. kovą išrašydavo vos 2-4 proc. e. receptų ar apskritai dar nebuvo išrašiusios nė vieno e. recepto, o pernai lapkritį jau 70-100 proc. jose išrašytų receptų buvo elektroniniai.

Prie e. sveikatos sistemos iki šių metų sausio 5 d. jau prisijungė  daugiau kaip 400 sveikatos priežiūros įstaigų – beveik pusė visų įstaigų, pasirašiusių sutartis su Valstybine ligonių kasa. Iš viso nuo pat e. recepto naudojimo pradžios jau buvo išrašyta daugiau nei 3 mln. elektroninių receptų. Didžioji jų dalis (85 proc.) e. receptų išrašyta kompensuojamiesiems, likusieji – nekompensuojamiesiems vaistams.

„Tai yra išties didžiulis pasiekimas, juo labiau, kad akivaizdūs pokyčiai vyksta ne tik didžiosiose gydymo įstaigose, bet ir visoje Lietuvoje. Ilgą laiką buvo baimintasi, kad mažesnėse, rajonų gydymo įstaigose ši naujovė sunkiau skinsis kelią. Šiandien matome, kad jos visai neatsilieka nuo didžiųjų gydymo įstaigų, o jose dirbantys gydytojai nesibaimina naujų technologijų ir jau puikiai įvaldė e. receptą“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Jos teigimu,  jei nebūtų pasitaikę sistemos problemų ir trukdžių, kurių didžioji dalis pastaruoju metu jau ištaisyta bei pašalinta, o pačios sistemos darbas optimizuotas, tikėtina, kad e. receptų būtų išrašyta dar daugiau.

Tarp padariusių didžiausią pažangą – ir ligoninės, ir pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC). Ypač didelę pažangą naudojant e. receptus tarp ligoninių padarė Klaipėdos Jūrininkų ligoninė, kurie per paskutinius tris mėnesius beveik visus kompensuojamus receptus išrašo elektroniniu būdu, ją vejasi Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Taip  pat didžiulę pažangą padarė Švenčionių rajono ligoninė, kurioje dar pernai kovą e. receptų buvo išrašoma vos 2 proc., bei Raseinių, Ukmergės ir Šakių ligoninės.

Aktyviai receptus išrašo Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės, Šilalės, Žąslių, Kruonio, Luokės, Kartenos, Salantų  PSPC.  Prie 100 proc. artėja ir kai kurios kitos šalies gydymo įstaigos – Šeduvos, Jonavos, Varnių, Elektrėnų, Švenčionių rajono, Kelmės rajono, Kalvarijos, Kėdainių PSPC,. Šiose gydymo įstaigose pernai lapkritį jau virš 70 proc. visų išrašytų kompensuojamųjų vaistų receptų buvo elektroniniai.

Taip pat vertėtų paminėti, kad ir ambulatorijos sėkmingai išrašo e. receptus, pvz. Sangrūdos ambulatorija, kuri kovo mėnesį išrašydavo tik 11 proc. kompensuojamų vaistų e. receptų, šiuo metu išrašo arti 100 proc., taip pat aktyviai rašo ir nekompensuojamųjų vaistų e. receptus.

„Tai akivaizdus įrodymas, kad e. receptas patogus tiek gydytojams, tiek vaistininkams, tiek pacientams. Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus, dauguma e. recepto laukų užpildoma automatiškai, o gydytojui tereikia parinkti diagnozę ir vaistą bei nurodyti kaip jį vartoti.  Jei vienu metu gydytojas išrašo kelis receptus, visus galima pasirašyti vienu e. parašu. Be to, gydytojai mato, ar žmogus įsigijo vaistus, nes pasitaiko atvejų, kai pacientas skundžiasi, kad jo sveikata negerėja, gydytojas ieško naujų gydymo būdų, o vėliau paaiškėja, kad žmogus neįsigijo ir nevartojo jam anksčiau išrašytų vaistų“, – sako viceministrė K. Garuolienė.

Recepto privalumus palankiai vertina ir vaistininkai. Skirtingai negu rašytą ranka, elektroninėje erdvėje išrašytą receptą farmacijos specialistai gali lengviau perskaityti ir greičiau išduoti juose išrašytus vaistus. Prie e. sveikatos sistemos jau prisijungė  apie 90 proc. vaistinių.

Svarbu ir tai, kad pastebėjęs klaidų ar netikslumų, vaistininkas gali susisiekti su gydytoju telefonu ir išsiaiškinti neatitikimus, o padaręs klaidą gydytojas gali atšaukti elektroninį receptą ir išrašyti teisingą pacientui tebesant vaistinėje, ir jam nereikės vėl eiti pas gydytoją, o po to – atgal į vaistinę.

Pacientų, kurie jau nesikrato e. recepto, taip pat sparčiai daugėja, nes jie įvertino ir kitus šio recepto privalumus:  savo paskyroje e. sveikatos portale jie visada gali pasižiūrėti, kokie receptai išrašyti, kokius vaistus ir kaip turi vartoti. Be to, jiems nereikia kompensuojamųjų vaistų paso, kuris neretai buvo pamirštamas ar pametamas, o įsigyjant naują pacientui tekdavo susimokėti.

Galime pasidžiaugti, kad ypač aktyviai elektroninius receptus rašo ir šios gydymo įstaigos:

VšĮ Centro poliklinika

VšĮ Antakalnio poliklinika

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos

VšĮ Karoliniškių poliklinika

VšĮ Kauno miesto poliklinika

VšĮ Kauno Centro poliklinika

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

VšĮ Kauno Šilainių poliklinika

VšĮ Lazdynų poliklinika

UAB „MediCA klinika“

VšĮ Kauno Dainavos poliklinika

SAM Ryšiai su visuomene

Kėdainių rajono atviros mažojo futbolo pirmenybių nugalėtojas – „Kėdainiai“

Pasibaigė 2017 gruodžio–2018 sausio mėnesiais vykusios Kėdainių rajono mažojo futbolo pirmenybės, kuriose nugalėjo futbolo komanda „Kėdainiai“ (mėlynos spalvos apranga). Paskutinės pirmenybių turo rungtynės  lėmė, kas taps pirmenybių nugalėtojais.

„Kėdainiai“ rezultatu 5:5 sužaidė lygiosiomis su „Bronu“ (juodos spalvos apranga). Šios komandos surinko po lygiai taškų, t. y. 31 tašką, bet įmuštų-praleistų įvarčių santykis palankesnis buvo „Kėdainių“ ekipai.

Trečioji vieta atiteko „Vilainių“ komandai.

Geriausias turnyro gynėjas – Martynas Juknevičius („Kėdainiai“).

Geriausias turnyro vartininkas – Andrius Skorupskas („Bronas“).

Geriausias turnyro puolėjas – Evaldas Kugys („Vilainiai“).

Rezultatyviausias turnyro žaidėjas – Rimvydas Lipnevičius („Kėdainiai“) – 53 įvarčiai.

„Fair Play“ prizas atiteko komandai „Legionas“.

Komanda nugalėtoja ir prizininkės, komandos nugalėtojos žaidėjai bei prizininkai,  geriausi pozicijų žaidėjai pdovanoti Kėdainių rajono savivaldybės Sporto ir turizmo skyriaus atitinkamomis taurėmis, medaliais, prizais. Komandai nugalėtojai atiteko ir atitinkamas čekis sportinio įnventoriaus įsigijimui.

Šias pirmenybes organizuoja ir vykdo Kėdainių rajono savivaldybės Sporto ir turizmo skyrius su Kėdainių futbolo klubu „Nevėžis“.

Dėkojame komandų vadovams, teisėjams ir visiems, prisidėjusiems vykdant šias pirmenybes.

Galutinė pirmenybių lentelė:

VIETA KOMANDA ŽAISTA TAŠKAI
1. Kėdainiai 11 31
1. Bronas 11 31
3. Vilainiai 11 27
4. Legionas 11 24
5. Ažytėnai 11 19
6. Vilainiai-1 11 18
7. Veteranas 11 14
8. Akademija 11 10
9. Kėdainiai-1 11 9
10. Šviesioji Gimnazija 11 8
11. Nevėžis U-17 11 3
12. Ariogalos “Vienybė” 11 0

 

Moksleivių krepšinio lygos „Žvaigždžių diena“ 2018 Kėdainiuose

Sausio 21 dieną 12 valandą Kėdainių arenoje LIDL –  Lietuvos moksleivių krepšinio lygos dalyviai rinksis į tradicinę sezono šventę „Taip krepšinį žaisti verta“.

Dar MKL „Žvaigždžių diena“ vadinamo renginio metu ant Kėdainių arenos parketo išbėgs daugiau kaip 300 jaunųjų krepšininkų, kurie susikaus įvairiuose krepšinio konkursuose ir rungtynėse. Tradicinėje, pagrindinėje sezono vidurio šventėje netrūks gerų emocijų, efektingų momentų, įdomių pasirodymų.

Šių metų šventė skiriama Lietuvos valstybės šimtmečiui.

Lietuvos krepšinio federacijos informacija

„Sodra“ pradėjo mokėti septyniais procentais didesnes pensijas

„Sodra“ pradėjo mokėti indeksuotas pensijas. Beveik 7 proc. didesnės pensijos šią savaitę pasieks daugelį gavėjų, kuriems pensijos pervedamos į banko sąskaitas.

Iki šio mėnesio 26 dienos didesnių pensijų sulauks ir visi kiti, kuriems jos pristatomos į namus.

Nuo šių metų pradžios indeksuotos visos pensijos – ne tik senatvės, bet ir netekto darbingumo (invalidumo), našlių, našlaičių, o indeksuotos išankstinės pensijos bus mokamos nuo vasario. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą, kuri, praėjusių metų pabaigoje siekė beveik 302 eurus, dėl indeksavimo padidėjo maždaug 21 euru.

„Sodros“ duomenimis, apie 70 tūkst. pensininkų, turinčiųjų būtinąjį stažą, gaus nuo 10 iki 15 eurų didesnes pensijas. Daugiau nei 220 tūkst. senjorų pensijos didėja nuo 15 iki 20 eurų, dar maždaug tiek pat senjorų, turinčiųjų būtinąjį stažą, pensijos išauga daugiau nei 20 eurų.

Tai ne vienintelis pensijos didinimas šiemet.

Pensijos didės ir po perskaičiavimo

Šiemet pensijos turėtų dar kartą papildomai padidėti ir dėl perskaičiavimo į taškus.

Tai, kiek didės pensija, nulems senjoro sukauptas stažas. Jeigu jis bent viena diena bus ilgesnis nei 30 metų, pensija didės. Pavyzdžiui, jeigu žmogus per gyvenimą yra sukaupęs 35 metus stažo pensijai, jo pensija dėl to padidės dar maždaug 4 eurais, o jeigu 40 metų stažo – pensija ūgtels 8 eurais.

„Iki šių metų rugsėjo pensijas visiems senjorams perskaičiuosime, pritaikydami jas naujai apskaitos vienetų (taškų) sistemai. Dėl to turintiems daugiau negu 30 m. draudimo stažą senatvės pensija dar papildomai padidės – kam dviem, kam keturiais, o kam ir dešimčia eurų. Noriu pabrėžti, kad dėl šio perskaičiavimo pensijos niekam nesumažės, o padidės maždaug trims iš keturių senatvės pensijos gavėjų“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

„Sodra“ senatvės pensijas pradės perskaičiuoti gegužę, kai gaus visus duomenis apie gyventojų turėtas draudžiamąsias pajamas 2017 metais. Kiekvieno senjoro pensija bus perskaičiuojama individualiai ir kiekvienas asmeniškai gaus laišką apie naują pensijos dydį.

Dėl to, kad „Sodra“ turės perskaičiuoti visų 600 tūkst. senatvės pensijų gavėjų pensijas, perskaičiuotos pensijos žmones pasieks skirtingu laiku. Vieni pensininkai didesnių pensijų sulauks gegužę, kiti –birželį, liepą ar rugpjūtį, bet ne vėliau kaip rugsėjį jos bus perskaičiuotos visiems gavėjams.

Svarbu žinoti, kad žmogus ne tik nuo to mėnesio, kai jam bus perskaičiuota pensija, gaus didesnę sumą. Dėl perskaičiavimo pensija padidėja nuo sausio, nors pradedama mokėti nuo to mėnesio kai bus perskaičiuota. Susidariusį skirtumą nuo sausio iki perskaičiavimo mėnesio senjorai gaus vienkartine išmoka.

Pavyzdžiui, jeigu gyventojui, turinčiam 40 metų stažą, pensija bus perskaičiuota liepą, nuo to mėnesio jis jau gaus maždaug 8 eurais didesnę pensiją. Taip pat liepą už pirmus šešis metų mėnesius jį pasieks 6 x 8 = 48 eurų vienkartinė išmoka.

Pensijas indeksuos kasmet

Po pensijų indeksavimo ir perskaičiavimo vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, šiemet bus padidėjusi maždaug 30 eurų – vidutiniškai 21 euras dėl indeksavimo ir 9 eurai dėl perskaičiavimo į taškus – ir sieks 332 eurus. Indeksuotoms ir perskaičiuotoms pensijoms mokėti šiemet „Sodros“ biudžete numatyta 230 mln. eurų daugiau.

Nuo šiol pensijos bus indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje. Kiek jos didės, priklausys nuo esamų ir prognozuojamų darbo užmokesčio fondo pokyčių. Kiek vidutiniškai augs ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas, tiek vidutiniškai kasmet didės ir pensijos.

Jeigu vėl ištiktų sunkmetis ir užmokesčio fondas mažėtų, pensijų mažinimo galimybės naujasis pensijų įstatymas nenumato.

„Sodros“ informacija

„Regitra“ pataria, kaip išvengti eismo įvykių sankryžose

Sankryžos yra ta vieta, kur įvyksta daugiausiai eismo įvykių. Dažniausios vairuotojų klaidos – nesilaikoma saugaus atstumo ar nepraleidžiamas pirmumo teisę turintis automobilis. Tad tam, kad būtų išvengta susidūrimo, reikia įdėmiai dairytis, įsitikinti, ar netrukdoma kitiems eismo dalyviams bei neskubėti.

Ekspertų teigimu, itin pavojingos nereguliuojamos sankryžos, jose pradedantiesiems vairuotojams kyla daugiausiai iššūkių.

„Būtina atidžiai įvertinti, ar saugu kirsti sankryžą, įvažiuoti tiek, kad būtų pakankamas matomumas apžvelgti situaciją ir priimti teisingą sprendimą. Papildomai verta paminėti, jog nereguliuojamose sankryžose atliekamas posūkis į kairę yra sudėtingas dėl to, nes yra rizika suklysti vertinant priešais atvažiuojančio automobilio greitį bei atstumą, todėl labai svarbu nepriimti skuboto sprendimo ir nesukelti pavojaus tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams“, – sako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Dar viena svarbi taisyklė – neužblokuokite eismo sankryžoje. Važiuokite į sankryžą tik tada, jei ji yra laisva arba jei galima stabtelėti niekam netrukdant jos viduryje. Kartais taip pat gali tekti trumpam sustoti pėsčiųjų perėjoje arba ant kertamo dviračių tako, pavyzdžiui, kad būtų galima geriau įvertinti situaciją sankryžoje. Tačiau toks vairuotojo veiksmas negali trukdyti pėstiesiems ar dviratininkams. Anot S. Šumino, reguliuojamose sankryžose taip pat reikėtų būti atidiems.

„Reguliuojamos sankryžos yra saugesnės, tačiau ir jose nereikia prarasti dėmesingumo. Sankryžoje sukant į kairę ar į dešinę, svarbu pasirinkti tinkamą eismo juostą prieš manevrą, atliekant jį ir po jo bei netrukdyti ir nesukelti pavojaus greta važiuojančiai transporto priemonei. Tai labai aktualu atliekant posūkį, kuomet kelio ženklai ar ženklinimas leidžia atlikti šį manevrą iš dviejų eismo juostų“, – teigia S. Šuminas.

Artėjant prie sankryžos, kurioje jūs turite pirmumo teisę, reikia pagal aplinkybes sumažinti greitį. Tai svarbu tam, kad jus pastebėtų kiti eismo dalyviai, turintys jus praleisti. O šalutiniu keliu artėti prie sankryžos reikia taip, kad pirmumo teisę turinčiam vairuotojui nekiltų abejonių, ar jis bus praleistas. Prie sankryžos reikia artėti ir per ją važiuoti atsakingai ir saugiu greičiu. Pasirinktas greitis yra tinkamas, jeigu bet kokiomis aplinkybėmis bus galima laiku praleisti pirmumo teisę turinčius eismo dalyvius, o taip pat paisyti šviesoforo signalų ir kelio ženklų.

Kiekvieną antradienį „Regitros“ Youtube bei Facebook paskyrose pasirodo po vieną vaizdo klipą  apie pageidaujamą vairuotojų elgesį prie vairo. Tai tarsi nuotolinės vairavimo pamokos ne tik pradedantiesiems, tačiau ir ilgą vairavimo patirtį turintiems vairuotojams.

Tai jau aštuntasis siužetas, kuris skirtas vairuotojų elgesiui artėjant prie sankryžų ir važiuojant per jas. Jį galima rasti čia: http://bit.ly/2m7jHqK

Nuo 2018 metų – vaiko pinigai už kiekvieną vaiką

Nuo 2018 m. išmokos vaikams bus mokamos už visus vaikus nuo gimimo dienos iki 18 metų (arba 21 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą). Prašymus išmokai gauti galite pateikti elektroniniu būdu arba kreiptis į seniūniją pagal deklaruotą arba gyvenamąją vietą.

Dėl universalios išmokos vaikui (30 Eur) reikėtų kreiptis nuo 2018 m. sausio 2 d. Pateikti prašymą išmokai gauti bus galima elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt.

Prisijungimas galimas trimis būdais:

  • per el. bankininkystės sistemą,
  • su mobiliu elektroniniu parašu
  • arba su elektroniniu parašu.

Dėl universalios išmokos vaikui (30 Eur) papildomų dokumentų teikti nereikia. Viešuose registruose esančią informaciją tikrina patys savivaldybės darbuotojai. Vaizdo instrukciją, kaip prisijungti prie SPIS, galima peržiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=fJ9hN7ORjV8

Prašymą išmokai gauti bus galima pateikti ir raštu seniūnijoje, kur deklaruota gyvenamoji vieta arba kur gyvenate. Kartu reikėtų pateikti asmens dokumentą, jokių papildomų dokumentų kreipiantis dėl universalios 30 Eur išmokos vaikui nereikia.

Asmenys, kurie nuo 2018 m. sausio 2 d. kreipsis dėl universalios išmokos vaikui (30 Eur), prašymą išmokai gauti pateiks tik vieną kartą ir išmoka bus paskirta iki vaikui sukaks 18 metų. Jeigu pilnametis vaikas ir toliau mokysis pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo iki baigs mokyklą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, turės kreiptis ir pateikti prašymą iš naujo.

Norime visus gyventojus informuoti ir patikslinti, kad bus galima teikti prašymus nuo 2018 m. sausio 2 d. Išmoka išmokama už praėjusį mėnesį.

Taip pat, jei  pateiksite prašymus vėliau, t. y. ne sausio mėnesį, išmoka bus išmokėta už praėjusius mėnesius (skaičiuojama nuo sausio 1 d.).

Daugiau informacijos telefonu 8 347 69 580 (Jūratė Blinstrubaitė, Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės pramos skyriaus vedėja).

Kviečiame kreiptis į Kėdainių rajono seniūnijas arba į Socialinės paramos skyriaus specialistus, kurie jums suteiks visą reikalingą informaciją ir pagalbą.

Kėdainių rajono savivaldybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

KAFF apdovanojimuose skambėjo Kėdainių „Nevėžis B“ vienuolikės vardas

Gruodžio 15 d. Kauno Apskrities Futbolo Federacija pagerbė geriausius Kauno apskrities futbolininkus ir futbolininkes, trenerius ir perspektyviausius žaidėjus. Taip pat apdovanojo geriausias LFF III lygos Kauno apskrities pirmenybių komandas.

Apdovanojime skambiai skambėjo Kėdainių „Nevėžis B“ vienuolikės vardas, treneris Romas Škudas. Jaunieji kėdainiečiai šiemet tapo LFF III lygos Kauno Apskrities nugalėtojai, už ką ir buvo pagerbti.

Neliko nepastebėti ir perspektyvus kėdainiečių žaidėjai. Tadas Paulikas išrinktas geriausiu LFF III lygos KAFF pirmenybių gynėju, Jonas Supronas išrinktas geriausiu LFF III lygos KAFF pirmenybių saugu, o Karolis Rukuiža išrinktas geriausiu LFF III lygos KAFF pirmenybių žaidėju.

Dėl Gedimino kalno skelbiama valstybės lygio ekstremali situacija

Vyriausybė nutarė skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno nuošliaužų. Ekstremalioji situacija skelbiama Vilniaus piliavietės teritorijoje.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad situacija valdoma. „Gedimino kalnas – mūsų valstybingumo simbolis. Vyksta intensyvūs jo išsaugojimo darbai. Turime sutelkti visą dėmesį ir pagaliau išspręsti šią problemą. Tikiuosi, valstybės lygio ekstremali situacija suteiks tam sprendimui daugiau įrankių“, – sakė premjeras.

Ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadove paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Gruodžio 30 dieną sukanka lygiai 6 mėnesiai, kai Vilniaus miesto  savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją šioje teritorijoje. Pagal Civilinės saugos įstatymo nuostatas, jei savivaldybės lygmens ekstremali situacija trunka ilgiau, kaip 6 mėnesius, tai turi būti laikoma valstybės lygio ekstremalia situacija.