Vakaronė „Mikalojui Katkui – 165-eri“

Jau tapo tradicija, kas penkerius metus paminėti Mikalojaus Katkaus gimimo metines „katkiškoje“ vakaronėje. Džiugu, kad šventėje sulaukėme didelio būrio svečių iš Katkų giminės.

Taip pat svečiavosi Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius, Krakių seniūnas Jonas Dalbokas ir šio krašto ūkininkas Šarūnas Šiušė.

Šį kartą Krakių M. Katkaus gimnaziją aplankė M. Katkaus anūkai – Albina, Gražvydas, Algimantas, Vytas ir Stasys, du proanūkiai ir keturi proproanūkiai.

Vakaronė „Mikalojui Katkui – 165-eri“ dvelkė liaudiška dvasia: stalai buvo nukloti lininėmis staltiesėmis, moliniuose induose – adventiniai valgiai. Tautiniai šokiai ir rateliai leido mokiniams prisiliesti prie to laiko, kuris niekada jau negrįš.

Krakių kultūros centro folkloro ansambliai – „Žiedupė“ ir „Smilgelė“ (vadovė Jūratė Gudliauskienė) – paruošė programą pagal M. Katkaus parašytą „Balanos gadynę“. Su šia programa krakiškiai dalyvaus ateinančių metų Dainų šventėje.

Folkloro ansamblių programa džiugino vakaronės dalyvius, o Roberto Dubinkos vadovaujama kapela linksmino ir kvietė šokti.

Krakių M. Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla džiaugėsi ir dėkojo mokinių tarybai, kuri išgirdo jo siūlymą – sukurti filmą apie M. Katkų. Mokiniai su džiaugsmu ėmėsi iniciatyvos, o rezultatas nenuvylė nė vieno žiūrovo. Už senelio, prosenelio vardo garsinimą katkiečiai gimnazijai padovanojo atnaujintą giminės medį ir dovanų moksleiviams, kolektyvams.

Prieš šventę buvo paskelbtas rašinių konkursas „M. Katkus – žinutė iš praeities“, kurio nugalėtoja tapo Krakių M. Katkaus gimnazijos abiturientė Indrė Urbaitė.

Smagu, kad vienu geriausių darbų buvo išrinktas Panevėžio rajono Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos moksleivio Roko Katkaus rašinys „Laiškas proproseneliui“.

Filmukas, atminimo dovanėlės svečiams – tai tik maža dalis pasididžiavimo, jog mes esame M. Katkaus vardo gimnazija ir tęsiame jo pradėtą švietėjišką veiklą.

M. Katkus (1852–1944) – vienas  įdomiausių Krakių krašto žmonių. Sunkus (kratos, kalėjimai, dukters ir žmonos mirtys, sudegusi sodyba), įdomus ir ilgas to žmogaus gyvenimas, įvairūs jo ir darbai (27 ha ūkis, straipsniai, knyga „Balanos gadynė“ ir atsiminimai, laiškai, tautosakos rinkimas, dainų kūrimas, liaudies švietimas, visuomeninė veikla). Jis užaugino 8 vaikus, sulaukė 17 anūkų.

Nuo 1974 m. Krakių mokykla pavadinta M. Katkaus vardu.

Aušrelė Sereikienė, Krakių M. Katkaus gimnazijos renginių organizatorė

Kviečiame susipažinti su R. Katkaus rašiniu „Laiškas proproseneliui“

Mielas proproseneli!

Rašau Tau laišką iš ateities. Esu Tavo vaikaitis Rokas Katkus, gyvenu netoli Tavo gimtųjų vietų – Krekenavoje. Visų pirma, noriu pranešti, kad ir XXI amžiuje esi labai gerbiamas. Manau, kad Tau smagu būtų tai žinoti, nes, kiek girdėjau, savo laiku Tau trūko pripažinimo, nors savo veikla, idėjomis, požiūriu norėjai tik gero. Pagaliau lietuviai suprato, kiek daug Tu paaukojai tam, kad beraščiai kaimiečiai galėtų rašyti. Dabar  į Tave lietuviai  žiūri kaip į kalbos saugotoją, tradicijų puoselėtoją, atkaklų žmogų, kuris nekeitė savo įsitikinimų, bet ir nereikalavo ypatingo dėmesio. O laikmetis, kaip suprantu, buvo sunkus: caro priespauda, spaudos uždraudimas, knygnešystės rūpesčiai, ūkis ir darbai jame… Net tokie dalykai, kaip laikraščiai, buvo retenybė, o lietuviški buvo dar ir draudžiami. Tad tai, ką Jūsų karta padarė, yra išties verta didžiausios pagarbos ir atminimo.

Dar ką noriu pasakyti savo laiške – tai, kad mes esame labai panašūs. Tai supratau,  kai mokytoja per lietuvių kalbos pamoką pasakojo apie Tave, apie Tavo charakterį, nes, pavyzdžiui, dėl savo užsispyrimo ir principingumo buvai tąsomas po teismus, negavai mokytojo darbo. Taip ir aš – dėl savo atkaklumo, užsispyrimo daug ką prarandu, tenka  gauti pastabų, atsakinėti be eilės. Žinoma, tai menkniekiai lyginant su tuo, ką patyrei Tu – net kalėjimo keturiolika metų buvai gavęs. Bet aš nebijau tiesos, galiu apginti savo nuomonę, man rūpi naujovės, mėgstu sportuoti. Todėl man patinka tokios charakterio savybės, ir už jas, manau, turiu būti dėkingas Tau.

Taigi,  brangus proproseneli, visada džiaugiuosi savo gimine; džiaugiuosi pagarba, kurią pelnei mums, nes kai atvykstu į Krakių gimnaziją, kuri pavadinta Tavo garbingu vardu, jaučiuosi oriai: muziejuje paruošta ekspozicija, sudarytas mūsų giminės geneologinis medis; mane lydi smalsūs ir susižavėję žvilgsniai. Ačiū Tau.

Tikiuosi nenuvilti.

Rokas Katkus, Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija, IIb kl.

Parašykite savo nuomone

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *